Garbės, o ne meilės reikalas

Kokia ten meilė, kai visiškai jaunos merginos verčiamos tekėti? Aukos tyli, kad nesusilauktų dar didesnės prievartos. Tačiau esama pirmųjų bandymų panaikinti tokias priverstines santuokas...

„Santuoka gali būti sudaryta tik tada, kai susituokiantieji duoda laisvą ir visišką sutikimą“. Tai skelbia Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16-asis straipsnis. Turbūt kažkam labai sunku įsivaizduoti, kad XXI amžiuje vis dar yra žmonių, kuriems šis sakinys negalioja. Tačiau net Austrijoje kai kurioms merginoms jis nevertas net popieriaus, ant kurio parašytas.

Tuo tarpu, kiek jaunų merginų Austrijoje verčiamos tekėti prieš jų valią, tiksliai nėra žinoma. Vienos miesto tarybos narė Sonja Vezeli, atsakinga už moterų reikalus, interviu laikraščiui „Standard“ pareiškė, kad jau ketinama užsakyti tyrimus. „Mes privalome išsiaiškinti šio reiškinio mastus.“

Ką tai liečia? Visuomenes, kuriose merginos verčiamos tekėti, kur į moterį žiūrima kaip į nuosavybę. Nekaltybė turi labai didelę reikšmę ir suvokiama kaip garbė, kurią reikia ginti. Kad mergina neužtrauktų šeimai „gėdos“, ji ištekinama kaip galima anksčiau. Tokiais būdais siekiama išvengti to, kad mergina turės lytinių santykių iki vedybų.

Dažniausiai tai merginos iš turkų, albanų, indų, pakistaniečių arba arabų šeimų. Daugelis iš jų yra Austrijos pilietės ir dažniausiai dar nepilnametės. Todėl vestuvės paprastai vyksta „buvusioje tėvynėje“ – nors dabar tai Turkijoje ir draudžia įstatymas.

Prieš keletą savaičių Austrijoje ministrų taryba priėmė įstatymo projektą dėl baudžiamosios teisės pakeitimų, pagal kuriuos priverstinės santuokos skelbiamos oficialiu nusikaltimu. Iki šiol moteris, kuri buvo priversta ištekėti, turėjo pati rašyti ieškinį – nuo šiol bet kuris žmogus galės kreiptis dėl įvyksiančios arba įvykusios priverstinės santuokos.

Viena jauna Austrijos pilietė savo priverstinę santuoką pavertė pirmojo teatro pastatymo tema. 19-metė Jasmin Augustin nėra tarp tų, kurioms dabar gresia pavojus. Pjesę vaidina moksleiviai. Ponia Jasmin, kuri taip pat vaidina scenoje, prisistatė kaip režisierė.

Moteris realizavo savo projektą, kurį palaikė moterų teisių apsaugos nuo diskriminacijos organizacija „ProFrau“ ir konsultacinis imigrančių biuras „Orientexpress“. Spektaklio „Ištekėsiu už tokio vyro, kurio pati noriu“ premjera įvyko Amerlinghause (Viena). „Man ši tema visuomet įdomi, sako moteris. – Ir aš trokštu aktyviai su tuo kovoti“.

„ProFrau“ organizacija, plačiajai visuomenei skelbianti apie bet kokią diskriminacijos formą, naudojasi tokiomis šiuolaikiškomis priemonėmis kaip internetu ir kinematografija. „Vėliau mes kreipėmės į „Orientexpress“ – vienintelį konsultacinį biurą. Norėjau kažko pasiekti, – sako ponia Jasmin. – Už pinigus, gautus pastačius spektaklį, bus leidžiama švietėjiška brošiūra. Taip pat bus galima pakviesti mus vaidinti. Mes einame į mokyklas ir kitas įstaigas. Norime priversti moteris kovoti už savo teisę į niekieno nevaržomą gyvenimą.“

„DER STANDARD“ Parengė O.K.