Fantazija ir realybė
Nuo 1983 m. JAV prezidento Ronaldo Reagano paskelbtos Strateginės gynybos iniciatyvos, išgarsėjusios kaip „Žvaigždžių karų“ programa, laikų karybos ekspertų bendruomenėje sklandė mintys apie lazerinius ginklus, kuriais žavėjosi ir mokslinės fantastikos filmo analogišku pavadinimu gerbėjai. Tačiau visus keturis dešimtmečius atrodė, kad sukurti tokį lazerį, kuris per kelias sekundes sunaikintų judantį taikinį, yra sunkiai įmanoma.
Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė kitą iššūkį – moderniajame kare didelių problemų kelia pigių bepiločių orlaivių spiečiai, kuriuos efektyviai neutralizuoja tik brangi priešlėktuvinė gynyba.
Kurdami „Iron Beam“ Izraelio valstybinė ginklų įmonė „Rafael“ ir ginkluotės koncernas „Elbit“ sujungė dvi idėjas: seną mokslinės fantastikos kūrėjų viziją ir visiškai naują iššūkį.
2014 m. Singapūre vykusioje parodoje „Rafael“ pranešė atlikusi daugiau nei 100 bandymų, per kuriuos lazerio spindulys sunaikino artilerijos minas ir sviedinius, numušė nedidelius bepiločius orlaivius. 2025 m. birželį kompanija ir Izraelio gynybos ministerija paskelbė: „Iron Beam“ nėra teorija. Esą daugiau nei metus mažesnio galingumo „Iron Beam" sistemos prototipai sėkmingai naudoti stiprinti Izraelio priešlėktuvinę gynybą – dar 2024 m. spalį lazeriu numušta apie 40 „Hezbollah" bepiločių orlaivių.
Gruodžio 28-ąją pirmoji „Iron Beam“ sistema oficialiai perduota Izraelio ginkluotosioms pajėgoms.
Bepiločiai orlaiviai pakeitė kovos lauką, lazerinė gynyba jį pakeis dar kartą, teigia saugumo ekspertas Elliottas Abramsas.
„Iron Beam" tampa penktuoju daugiapakopės Izraelio priešlėktuvinės gynybos elementu: greta „Arrow 2“ („Strėlė“), „Arrow 3", „David’s Sling“ („Dovydo laidynė“) ir „Iron Dome" („Geležinis kupolas“). Revoliucinės sistemos esmė – unikali „Rafael" adaptyvioji optika, leidžianti sukurti stabilų, fokusuotą ir tikslų lazerio spindulį.
„Iron Dome“ užtikrina trumpojo nuotolio apsaugą nuo raketų ir artilerijos sviedinių. „David’s Sling“ – nuo sparnuotųjų, vidutinio ir tolimojo nuotolio raketų. „Arrow“ skirta vidutinio ir tolimojo nuotolio balistinėms raketoms numušti. Lazerio šviesa juda daug greičiau nei bet kuri kita perimančioji raketa, todėl „Iron Beam“ gali neutralizuoti grėsmę iš oro keliančius objektus, vos tik jie būna paleisti, t. y. dar priešo teritorijoje, tačiau veikia mažesniu atstumu. Kaip rašo ekspertai, išmanioji „Iron Dome“ sistema pati nuspręs, kuo – kuria iš raketų ar lazerio spinduliu – naikinti Izraelio link paleistą grėsmės objektą.
Išskirtinės savybės
Kalbėdami apie „Iron Beam“ ekspertai vadina ją priešlėktuvinės gynybos nuo vidutinio ir trumpojo nuotolio atakų, perversmu: ji dirba greitai, tiksliai ir yra itin pigi.
Anot Izraelio žiniasklaidos, naujuoju ginklu papildžius oro gynybos sistemą, iš esmės keisis šalies kasdienybė: izraeliečiai oro pavojaus sireną girdėtų ir bėgti į slėptuves turėtų tik tais retais atvejais, jei „Iron Beam“ keliskart nepataikytų į taikinį. Juolab kad naujoji sistema geba numušti bepiločius orlaivius, raketas, sviedinius, minosvaidžius ir gali vienu metu kovoti ne tik su keliais, bet dar ir su skirtingais taikiniais.
„Iron Beam M“ įrenginys, šaudantis 250 mm 50 kW spinduliu, gali būti sumontuotas ant didelių sunkvežimių, gali šaudyti net ir judėdamas. Mažasis variantas („Lite Beam") šauna tik 10 kW spinduliu, tačiau gali būti montuojamas ant mažesnių transporto priemonių.
„Iron Beam", šaudanti 450 mm 100 kW spinduliu, – stacionari sistema, neveikia judėdama, tačiau, iš anksto suplanavus, gali būti nugabenta į bet kurią vietą kaip garsiosios „Iron Dome" baterijos.
Išskirtinis pranašumas – sistemos sąnaudos.
Anot E. Abramso, net palyginti pigios „Iron Dome“ raketos kainuoja po 35–42 tūkst. eurų – bendros sąnaudos vienai atakai atremti siekia apytiksliai 85–125 tūkst. eurų. „Iron Beam" vieno šūvio kaina – apie 4 dolerius, o įskaičiavus visas sistemos ir eksploatavimo sąnaudas, atmušti vieną grėsmę keliantį objektą kainuotų mažiau nei 2 tūkst. dolerių.
Stacionarusis variantas ypač tinka strateginių objektų, tokių kaip atominės elektrinės, oro uostai, karinės pramonės įmonės ar valstybinės sienos, apsaugai.
Ukrainos kare prieš rusiškų dronų gaujas apskritai tenka panaudoti žymiai brangesnes išmaniąsias raketas. Pvz., amerikiečių „Patriot“ sistemoms tinkančios raketos PAC-3 kainuoja po kelis milijonus, rusų šachedai – apie 35 tūkst. dolerių. Todėl susiklosčiusi situacija yra palanki daugiau puolamųjų tolimojo nuotolio galimybių turinčiai Rusijai, o ne Ukrainai.
Be to, rusai taiko taktiką – paleisdami sprogmenų nenešančius dronus kartu su pavojingaisiais ir raketomis jie perpildo Ukrainos priešlėktuvinę gynybą. Dėl lazerio spindulių greičio ir faktiškai neišsenkančio „Iron Beam“ arsenalo jo nebūtų įmanoma perpildyti.
Tad su „Iron Beam“ padėtis Ukrainoje tiek fronte, tiek užfrontėje, iš esmės pasikeistų.
Pirmieji pasaulyje
Kaip pastebėjo Izraelio gynybos ministerija, JAV įmonė „Raytheon" ir šalys, įskaitant Didžiąją Britaniją, Rusiją, Kiniją, Vokietiją ir Japoniją, kuria lazerines gynybos sistemas, tačiau „Iron Beam" – vienintelė, jau įveikusi bandomųjų šaudymų etapą ir pradėjusi dirbti realiomis sąlygomis.
Anot „Rafael" pirmininko Yuvalio Steinitzo, Izraelis tapo pirma šalimi pasaulyje, įdiegusia veikiančią lazerinę sistemą oro grėsmių, įskaitant raketas ir sviedinius, perėmimui. Šis etapas tapo įmanomas dėl „Rafael“ unikalios adaptyviosios optikos technologijos, atspindinčios pasaulinį mokslinį proveržį. Tiesa, kaip pastebi E. Adamsas, kuriant „Iron Beam“ neapsieita be JAV finansinės pagalbos.
Oficialioje „Iron Beam“ perdavimo Izraelio gynybos pajėgoms ceremonijoje gynybos ministras Israelis Katzas kalbėjo apie „istorinį momentą“. Sistema esanti visiškai parengta naudoti ir siunčianti aiškią žinią Izraelio priešams: „Nemeskite mums iššūkio.“ Ši žinia „aidi nuo Teherano per Saną iki Beiruto“, sakė I. Katzas.
Tinka visiems
Izraelyje naujajai sistemai, kuriant vadintai darbiniu vardu „Magen Or“ („Šviesos skydu“, pagal „Žvaigždžių karų“ šviesos kalavijus), suteiktas ir dar vienas, personalizuotas vardas. Pagerbiant 2024 m. operacijoje prieš „Hezbollah“ žuvusį lazerinės sistemos vyriausiojo konstruktoriaus Dubi Osterio sūnų, specialiųjų pajėgų kapitoną, ji pavadinta Eitano Osterio vardu. Tačiau ši sistema svarbi anaiptol ne vien nuolatinėje gresmėje gyvenančiam Izraeliui. Skirtingai nei garsusis „Iron Dome“, kuris yra efektyvus saugant palyginti nedidelę teritoriją, – tokia kaip mažutė žydų valstybė, „Iron Beam“ yra universalesnė sistema.
Stacionarusis variantas, pasak „Rafael“, ypač tinka strateginių objektų, tokių kaip atominės elektrinės, oro uostai, karinės pramonės įmonės ar valstybinės sienos, apsaugai. Mobiliosios versijos galėtų būti naudojamos, pavyzdžiui, kareivių fronte apsaugai nuo bepiločių orlaivių atakų. Be to, dar yra jūrinė priešlėktuvinės gynybos sistema karo laivuose.
Izraelio gynybos ministerijos atstovas, dalyvavęs kuriant „Iron Beam“, Danielis Goldas, kalbėdamas su šalies televizija „Kan“, suintrigavo: esą jau dirbama su kitos kartos sistema, ateityje – ir iš orlaivių šaudantys lazeriai.
Kūrėjų teigimu, „Iron Beam“ gali būti naudojama ir kaip atskira sistema, ir integruota į kitas priešlėktuvines gynybos sistemas. Pvz., Izraelio gamybos „Arrow 3“ ar „David’s Sling“, kurias užsisakiusios tokios NATO šalys kaip Vokietija ir Suomija.
Ekspertai pažymi: dėl mažesnio nei klasikinių oro gynybos sistemų veikimo atstumo, „Iron Beam“ neužlopytų visų, pvz., Europos, priešlėktuvinės gynybos spragų, tačiau ji leistų apsaugoti atskirus strategiškai svarbius objektus.
Izraelio žiniasklaidos cituojami šalies Gynybos ministerijos atstovai pripažino davę sutikimą dėl lazerinės sistemos eksporto, tačiau konkrečių šalių neįvardijo. Tai esančios draugiškus santykius su Izraeliu palaikančios šalys, tarp jų – ir kaimyninės valstybės.
Naujausi komentarai