Kovo 12 d. Graikijoje buvo užfiksuota pirmoji mirtis nuo COVID-19 viruso. Tą pačią dieną vyriausybė ėmėsi skubių veiksmų apriboti viešąjį gyvenimą: uždarytos parduotuvės, viešosios erdvės, atriboti atvykėliai, uždrausti susibūrimai, imtasi ir kitų priemonių.

„Jei pavyktų sulaikyti plitimą, turėtume pakankamai laiko sveikatos sistemą paruošti nepaprastiesiems atvejams“, – šią savaitę sakė Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis. Jo kreipimąsi į gyventojus transliavo televizija.

Chijo bendrojoje ligoninėje dirbanti infekcinių ligų ekspertė Penny Zorzou teigia, kad Graikija neturėjusi kitos išeities, kaip tik greitai reaguoti, priešingu atveju valstybės ligoninės, kurioms skiriama nepakankamai lėšų, būtų perpildytos anksčiau laiko.

„Po finansų krizės sveikatos sistema yra nustekenta“, – AFP žurnalistams sakė ji.

Per 2010–2018 m. pasaulinę krizę šalies produkcija sumažėjo ketvirtadaliu, bedarbiais tapo beveik trečdalis visų darbingų Graikijos gyventojų. Šiuo laikotarpiu emigravo tūkstančiai gydytojų profesionalų, dauguma jų dirbti išvyko į Vokietiją ir Didžiąją Britaniją.

Pasak Atėnų universitete dirbančio pulmonologijos profesoriaus Theodoroso Vassilakopouloso, Atėnų ligoninėje, kurioje gydoma daugiausiai kvėpavimo takų sutrikimų, labai trūksta atitinkamos įrangos ir darbuotojų.

„Prieš krizę šioje ligoninėje buvo maždaug 130 pulmonologo profesiją siekiančių įgyti praktikantų bei 60 specialistų, dabar ligoninėje dirba 30 praktikantų ir 40 medikų“, – teigė T. Vassilakopoulosas.