Svarbiausios temos

ANO čekų kalba reiškia „taip“, o įkuriant partiją 2011 m. tai buvo santrumpa „Nepatenkintų piliečių veiksmas“. Dabar protestas vėl tapo pagrindine tema – vienas turtingiausių regiono žmonių A. Babišas kritikuoja tai, ką vadina antisocialine Vyriausybe.

Dar prieš Rusijos plataus masto invaziją dešinieji centristai žadėjo griežtesnę poziciją Kremliaus atžvilgiu. Prasidėjus karui, Čekija drauge su Lenkija buvo tarp pirmųjų šalių, atsiuntusių tankų ir kovos sraigtasparnių Ukrainai. Čekijos Vyriausybė taip pat inicijavo vadinamąją šaudmenų programą, siekdama koordinuoti Vakarų pastangas pagreitinti artilerijos sviedinių tiekimą Ukrainos armijai.

Tuo pačiu metu Čekijos svetingumas ukrainiečių pabėgėliams pasireiškė didžiausiu atvykėlių skaičiumi vienam gyventojui tarp ES valstybių narių – 35 pabėgėliai kiekvienam tūkstančiui gyventojų. Tai, viena vertus, sustiprino visuomenės suvokimą apie karo realybę šalyje, kuri tiesiogiai nesiriboja su konflikto zona. Kita vertus, paskatino įtampas, pavyzdžiui, būsto rinkoje.

„Ši gana dviprasmė pozicija svarbiausio Čekijos saugumo iššūkio klausimu atsiranda dėl to, kad ANO rinkėjai ir partijos nariai Ukrainos klausimu yra susiskaldę“, – mano Pavelas Havlickas, „ReThink.CEE“ analitikas. ANO atsiribojo nuo šaudmenų iniciatyvos, A. Babišas kritikavo joje dalyvaujančius verslininkus.

Tačiau rinkimų kampaniją didžiąja dalimi užvaldė socialinės problemos, susijusios su staigiu pragyvenimo išlaidų augimu. Tai aštriai pasijuto 2022 m., tačiau 2023-iaisiais perkamoji galia toliau mažėjo. Petro Fialos Vyriausybė lėtai reagavo į maisto ir energijos kainų šuolį, o įgyvendinti kompensavimo mechanizmai pasirodė gana kuklūs. Apskritai situacija pagerėjo 2024–2025 m., tačiau anaiptol ne visų sektorių darbuotojams.

Ryškiausias šio nuosmukio pavyzdys – švietimas. Tarp 2021-ųjų ir 2024-ųjų mokytojų atlyginimai, palyginti su vidutiniu atlyginimu šalyje, nukrito nuo 126 iki 109 proc., o nepedagoginių darbuotojų – nuo 69 iki 63 proc.

Todėl visos pagrindinės opozicijos jėgos – įskaitant kairiąją liberalią Čekijos piratų partiją, prieš metus pasitraukusią iš valdančiosios koalicijos, – piliečių pragyvenimo lygio kėlimo pasiūlymus pavertė pagrindine savo rinkiminių programų tema. Net socialdemokratai skelbia: „Būstas – mūsų ginklas“, turėdami omenyje esą pernelyg didelį valdančiųjų dėmesį ginkluotųjų pajėgų modernizavimui.

Naujo stiliaus kampanija

Po 2021 m. rinkimų, kai prarado valdžią, nors ir užsitikrino didžiausią deputatų skaičių žemuosiuose rūmuose, A. Babišas atnaujino politinio rinkodaros komandą. ANO aktyvistai pradėjo veržtis į tiktoką – taip siekta patraukti į savo pusę jaunimą.

2021 m. tik 13 proc. 18–34 metų rinkėjų ir 15 proc. 35–44 metų rinkėjų balsavo už ANO – tai buvo trečias pasirinkimas abiejose amžiaus grupėse. Tarp 65 metų ir vyresnių rinkėjų ANO rėmė net 47 proc. Šiemet rugpjūčio pabaigoje partija tapo pirmuoju pasirinkimu visose amžiaus grupėse. Tarp jauniausių rinkėjų, iki 29 metų, ji dabar susilygino su valdančiąja dešiniųjų centristų koalicija „Spolu“.

Laimės, bet nelaimės?

Apklausų duomenimis, ANO gali tikėtis apie 30 proc. balsų. Dabartinio premjero Petro Fialos vadovaujama „Spolu“ atsilieka maždaug 10 procentinių punktų.

Tačiau ar ir kaip A. Babišas, buvęs premjeras 2017–2021 m., galėtų vėl tapti Vyriausybės vadovu, visiškai neaišku. Pagrindinis klausimas – galimos koalicinės kombinacijos.

ANO aktyvistai pradėjo veržtis į tiktoką – taip siekta patraukti į savo pusę jaunimą.

„Gali nutikti, kad ANO šįkart gaus mažiau mandatų nei per 2021 m. rinkimus“, – „Standard“ cituoja politologą Ladislavą Cabadą iš Prahos universiteto. Mat A. Babišo stovykloje yra net trys partijos ir sąjungos, turinčios šansų patekti į parlamentą. Anksčiau buvo tik kraštutinių dešiniųjų partija „Laisvė“ ir tiesioginė demokratija (SPD), kuriai vadovauja čekų-japonų kilmės Tomio Okamura. Dabar mandatų siekia ir toli kairėje esanti sąjunga „Stačilo“ („Užtenka“), ir dešiniųjų populistų automobilininkų partija „Motoristé sobě“, kuri apklausose renka 5–6 proc.

Rinkimų modeliai, pagrįsti naujausiais tyrimais, rodo, kad suformuoti valdančiąją daugumą be ANO bus beveik neįmanoma. Tačiau ir vienvaldis ANO valdymas, dar prieš metus atrodęs įmanomas, dabar sunkiai įsivaizduojamas.

A. Babišas greičiausiai pradės derybas su SPD vadovaujama kraštutinių dešiniųjų sąjunga, kuriai prognozuojama apie 25 vietos, tačiau susitarimo perspektyvos neaiškios. SPD aktyvistai jau pareiškė esą pasirengę nuolaidoms – net savo lyderių nesiūlyti į Vyriausybę. Abi radikalios jėgos – „Stačilo“ ir SPD – daugeliu aspektų palankiai žiūri į santykių su Rusija normalizavimą.

Tačiau radikalai nėra A. Babišo pageidaujamas partneris, nes jis turi didelių verslo interesų Vakarų Europoje, įskaitant Vokietiją, ir neseniai buvo priimtas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono.

„Net jei ne jis pats taps premjeru, o Havlíčekas, Babišas žino, kad galėtų jį lengvai kontroliuoti", – teigia L. Cabada, omenyje turėdamas Karelį Havlíčeką, ANO partijos pirmininko pavaduotoją, buvusį ekonomikos ir transporto ministrą.

Teisiniai niuansai

Koalicijos formavimui įtakos gali turėti ir teisinės problemos, su kuriomis susiduria A. Babišas. Viena iš jų – interesų konfliktas. Jis valdo galingą kontroliuojančiąją bendrovę „Agrofert“, veikiančią keliuose sektoriuose: žemės ūkyje, chemijos ir maisto pramonėje. Šios kontroliuojančiosios bendrovės įmonės gavo valstybės ir ES subsidijas bei dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose.

Nors Čekija pastaraisiais metais palaipsniui sugriežtino interesų konfliktų teisės aktus, oligarchas sugebėjo išnaudoti esamas spragas. Jis laikinai perdavė turtą fondams, kuriuose faktiškai išlaikė kontrolę pasitelkdamas bendražygius.

Čekijos konstitucinės teisės ekspertai nesutaria, ar prezidentas galėtų atsisakyti skirti A. Babišą. Dauguma teigia, kad jei jis taptų parlamento daugumos kandidatu, tokia situacija neturėtų kilti. Pirma, įstatymas numato 30 dienų laikotarpį nuo pareigų pradėjimo, per kurį bet kokia verslo veikla turi būti nutraukta. Antra, teisės aktai dėl interesų konflikto remiasi tik verslo veiklos vykdymu ir vietų įmonių organuose, bet ne akcijų turėjimu. Tačiau kai kurie teisininkai mano, kad prezidentas galėtų atsisakyti jį skirti norėdamas užkirsti kelią galimam interesų konfliktui.