Ir mažų valstybių vaidmuo svarbus pasauliui Pereiti į pagrindinį turinį

Ir mažų valstybių vaidmuo svarbus pasauliui

2016-10-02 09:00 kauno.diena.lt inf.

Lietuvoje lankėsi Jungtinių Tautų biuro Ženevoje generalinis direktorius Michaelas Mølleris. Vienas aukščiausių JT pareigūnų, asmeninis JT Generalinio Sekretoriaus atstovas atsakė į dienraščio "Klaipėda" klausimus.

Įvertinimas: JT biuro Ženevoje generalinis direktorius M.Mølleris teigė, jog Lietuva ne atsitiktinai išrinkta į JT Saugumo tarybą.
Įvertinimas: JT biuro Ženevoje generalinis direktorius M.Mølleris teigė, jog Lietuva ne atsitiktinai išrinkta į JT Saugumo tarybą. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Ne taip seniai mėginta surengti perversmą Turkijoje. Šios šalies valdžia dėl to netruko suversti kaltę religiniam ir politiniam aktyvistui Fethullahui Gulenui ir jo šalininkams. F.Guleno ir Turkijos prezidento Recepo T.Erdogano istorija primena Josifo Stalino ir Levo Trockio analogą, kurie irgi buvo ideologiniai bendraminčiai, vėliau tapę priešais. Nesunku nuspėti, jog perversmas tampa patogiu pretekstu dabartiniam Turkijos lyderiui susidoroti su konkurentais, todėl Ankara vis labiau spaudžia Vašingtoną dėl F.Guleno išdavimo. Ar JT neketina tarpininkauti ir atlikti nepriklausomą tyrimą, galintį paneigti ar įrodyti F.Guleno ir jo šalininkų indėlį rengiant perversmą? Jei ne, kodėl?

– Jungtinės Tautos – pasaulinė tarptautinė organizacija, kurią sudaro valstybės narės. Generalinė Asamblėja ar kiti pagalbiniai organai dažnai įgalioja atlikti tą arba kitą tyrimą, reikalauja įvertinimo, duomenų analizės, tarpininkavimo ir t. t. Jungtinių Tautų sekretoriatas ar kiti atsakingi JTO organai, gavę įgaliojimus, pradeda vykdyti valstybių narių nurodymus. Tokie įgaliojimai nebuvo suteikti Jungtinių Tautų sekretoriatui.

– Informaciniame kare Rusija labai aktyviai veikia, trindama iš vietinių žmonių ir Vakarų piliečių sąmonės ir taip menkas žinias apie SSRS vykdytus nusikaltimus žmogiškumui. Nors šie buvo tokie pat kraupūs, kaip ir vykdyti Trečiojo Reicho, tačiau žlugus Sovietų Sąjungai nebuvo nei analogiško Niurnbergui proceso, nei aktyvaus JAV ir Europos žmonių supažindinimo su badu Ukrainoje, trėmimais į Sibirą ir kitu teroru, vykdytu SSRS. Viename savo interviu pabrėžėte istorinės atminties išsaugojimo svarbą. Ar JT neturi planų bent minimaliai užtaisyti šią spragą, ypač atsižvelgiant į dabartinį politinį kontekstą?

– JT – tarptautinė organizacija, kurią sudaro valstybės narės. Jūsų minėtas politinis kontekstas susideda iš įvairių valstybių narių interesų sąveikos aspektų ir prioritetų susikirtimo taškų. Valstybės narės bendrai nustato veiksmus, pavyzdžiui, tokius, kokius čia minėjote. Jungtinių Tautų sekretoriatas nėra įgaliotas pats inicijuoti tokių veiksmų.

– Pasirodė naujų įrodymų dėl cheminio ginklo panaudojimo Sirijos konflikte. Ar šiuo klausimu galima tikėtis didesnio spaudimo iš JT pusės dabartinės Sirijos valdžios ir ją palaikančios Rusijos atžvilgiu?

– Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) ir JT bendrai įsteigto Jungtinio tyrimų mechanizmo trečiojoje ataskaitoje pristatomos ką tik atlikto nepriklausomo, nešališko ir objektyvaus tyrimo išvados. JT Saugumo Tarybos jungtiniam tyrimų mechanizmui vadovauja tyrimų komisija, kuri yra sudaryta iš trijų narių. Komisijos trečiojoje ataskaitoje pateikiamas įvertinimas ir ekspertų išvados dėl devynių cheminių atakų. Tyrimų komisija nutarė, kad pakanka informacijos, remiantis kuria galima skelbti išvadas dėl trijų cheminių atakų. Ekspertai paskelbė išvadą, kad Sirijos ginkluotosios pajėgos, būtent aviacijos šaka, atsakingos už chemines atakas, įvykdytas Talmenese (2014 m. balandžio 21 d.) ir Sarmine (2015 m. kovo 16 d.). Komisijos ekspertai taip pat nutarė, kad pakanka informacijos, kuria remiantis galima skelbti išvadą, kad Irako ir Levanto islamo valstybės (ISIL) kovotojai vieninteliai turėjo galimybę, pajėgumus, motyvą ir priemones panaudoti kaip ginklą garstyčių dujas Mare (2015 m. rugpjūčio 21 d.). Tyrimų komisija nutarė, kad beveik pakanka informacijos, remiantis kuria galima nustatyti kitų trijų cheminių atakų vykdytojus. Incidentai įvyko Kafr Zaite (2014 m. balandžio 18 d.), Kamine (2015 m. kovo 16 d.) ir Biniše (2015 m. kovo 24 d.). Dėl šių incidentų tyrimas tebevyksta, informaciją ir duomenis analizuoja teismo ekspertizės institutų ir laboratorijų ekspertai. Tyrimų komisija pateiks naujus duomenis ketvirtojoje ataskaitoje dar prieš pasibaigiant Jungtinio tyrimų mechanizmo įgaliojimams. Galiausiai, tyrimų komisijos ekspertai nutarė, kad nepakanka įrodymų, kad galima būtų nustatyti kitų trijų cheminių atakų vykdytojus. Cheminiai ginklai buvo panaudoti šiose vietovėse: Kafr Zaite (2014 m. balandžio 11 d.), Al-Tamanoje (2014 m. balandžio 29–30 d.) ir Al-Tamanoje (2014 m. gegužės 25–26 d.). Tyrimų komisija rekomenduoja nebevykdyti tolesnio šių incidentų aplinkybių ir priežasčių tyrimo. Tyrimų komisija aiškiai suvokia, kad Sirijos Arabų Respublikoje naudojami cheminiai ginklai. Tyrimų komisija taip pat išreiškė didelį susirūpinimą dėl naudojamų cheminių medžiagų ir cheminių atakų vykdytojų įvairovės.

– Rusija jau keletą metų vykdo itin agresyvią propagandinę kampaniją, nukreiptą prieš Vakarus. Tuo ji, pati būdama JT nare, siekia kompromituoti ES bei JAV ir su ja susijusios organizacijos – NATO veiklą. Ar JT neturi planų įsitraukti į šį procesą, kad ir įsteigiant savą TV kanalą, tokiu būdu sukuriant alternatyvą Rusijos žiniasklaidos priemonių skleidžiamai informacijai, kuri neretai iškraipo arba net visiškai prasilenkia su tiesa ir realybe?

– JT aktyviai skleidžia informaciją apie Jungtinių Tautų sekretoriato darbą, fondus, programas, Jungtinių Tautų specializuotas agentūras ir partnerius. JT neužsiima propagandos skleidimu valstybėse narėse ar valstybių narių grupėse.

– Kaip kuklesnės JT narės (pvz., Baltijos šalys) galėtų prisidėti sprendžiant Sirijos konfliktą ir panašias opias, iš pirmo žvilgsnio nieko su jomis pačiomis bendro neturinčias problemas? Kaip jos galėtų daryti įtaką šiam ir kitiems panašiems konfliktams sušvelninti? Ar mažosios valstybės iš viso gali turėti įtakos tarptautinei politikai? Koks Lietuvos vaidmuo JT?

– Mažosios valstybės vaidina svarbų vaidmenį tarptautinėje politikoje. Kadangi jos yra per mažos, kad galėtų kitoms šalims diktuoti grasinančią darbotvarkę, mažosios valstybės gerbiamos už sugebėjimą tiesti dialogo tiltus ir įsiklausyti. Lietuvos išrinkimas į JT Saugumo Tarybą yra neatsitiktinis. Dar prieš rinkimus Lietuva pademonstravo, kad gali teigiamai prisidėti prie tarptautinės politikos formavimo. Paskutinių 25 metų pasiekimai, kuriuos Lietuva pasiekė tapusi JT nare, kalba patys už save.

– Kaip vertinate JT struktūrų vaidmenį sprendžiant pabėgėlių krizę? Ar yra atlikta analizė, kaip toliau Europoje galėtų progresuoti ar regresuoti ši problema?

– JT padeda pabėgėliams visame pasaulyje daugiau nei 60 metų. Šiandien spaudimą patiria Europa, ypač dėl pabėgėlių ir migrantų iš Sirijos ir Šiaurės Afrikos, keliaujančių per Viduržemio jūrą. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, ši krizė yra pasaulinė, tad ją spręsti reikia pasauliniu mastu. Kaip visas pasaulis anksčiau bendromis jėgomis ėmėsi spręsti pabėgėlių krizę, kurią paskatino karas Vietname, taip ir šiandien reikia visuotinio atsako. Tiesą sakant, šiandien daugiau žmonių juda nei kada nors anksčiau. Tarp jų yra ne tik pabėgėlių, bet ir ekonominių migrantų. Jeigu konfliktas aprims ir pabėgėlių srautas sumažės, vis tiek bus labai didelis skaičius priverstinai perkeltų asmenų, jau nekalbant, kad šiuo metu vis daugiau ir daugiau žmonių palieka gimtąją šalį ieškodami geresnio gyvenimo. Neseniai JT surengė pirmąjį aukšto lygio renginį Niujorke, skirtą aptarti didelio masto pabėgėlių ir migrantų judėjimo klausimą. Be to, Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) neseniai tapo specializuota JT agentūra. Tikiu, kad šis žingsnis rodo svarbų viso pasaulio pasiryžimą spręsti krizę kuriant tvirtesnes struktūras.

– Šiuolaikiniame pasaulyje populiari N.N.Talebo išplėtota metafora "juodoji gulbė", kurios koncepcija apibrėžia egzistuojant visiškai netikėtus įvykius, kurie turi lemtingą poveikį pasauliui (pvz., I pasaulinis karas, Rugsėjo 11-osios teroro aktai, internetas, antibiotikai, SSRS subyrėjimas, "Brexit"). Ar JT galėtų prognozuoti, kokių "juodųjų gulbių" sulauksime artimiausiu metu?

– Būtų puiku, jei JT turėtų supergalių. Deja, negalime numatyti netikėtų įvykių, kuriuos apibūdino N.N.Talebas. Tačiau tai nereiškia, kad niekuo negalėtume padėti tuo atveju, jei sulauktume "juodųjų gulbių". Kaip jau minėjau, turime sukaupę milžinišką patirtį ir daug žinių, kaip elgtis, jei atsitinka netikėtas, pasaulį keičiantis įvykis. Ir man norėtųsi tikėti, kad pasimokėme iš patirties ir galime geriau susitvarkyti su kylančiais netikėtumais. Kita vertus, jau dabar vyksta nemažai pokyčių, dėl kurių ateityje galime sulaukti "juodųjų gulbių". Į galvą šauna du dalykai – mirtini autonominiai ginklai arba robotai žudikai ir atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame robotai gali savarankiškai spręsti, kam gyventi ir kam laikas mirti, arba pasaulį, kuriame superbakterijos atima gyvybę daliai pasaulio gyventojų, nes mes nebuvome pakankamai atsargūs. Nesugebėjimas imtis atitinkamų atsargumo priemonių, susijusių su šiais pokyčiais, gali būti pražūtingas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra