Naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad nuo balandžio 26 d. įsigaliojo islamo respublikos muitinės direktyva „dėl plieno eksporto draudimo“, įskaitant plokščiuosius ruošinius, lakštinį ir juostinį plieną.
Plienas yra strategiškai svarbi medžiaga, būtina įvairioms pramonės šakoms, taip pat karinei pramonei, įskaitant raketų, dronų ir laivų gamybą.
Likus kelioms dienoms iki paliaubų įsigaliojimo balandžio 8 d. Izraelis pareiškė, kad per jo oro antskrydžius buvo sunaikinta 70 proc. Irano plieno gamybos pajėgumų, taip pat buvo smogta naftos chemijos gamykloms ir transporto infrastruktūrai.
Ši žala gali turėti ilgalaikį poveikį Irano ekonomikai, kuri jau prieš karą patyrė sunkumų dėl sankcijų, o infliacija siekė beveik 50 proc.
Ekonominiai sunkumai ir rialo nuvertėjimas buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę didelius antivyriausybinius protestus metų pradžioje.
Įtampa nuo vasario 28 d., kai prasidėjo karas, tik dar labiau padidėjo, teigia iraniečiai, kurie kalbėjosi su AFP žurnalistais, esančiais už šalies ribų, ir daugelis jų teigia, kad trūksta darbo ir pakilo būtiniausių prekių kainos.
Karas sukėlė ekonominį šoką visame pasaulyje, nes Iranui užblokavus Hormuzo sąsiaurį, nutrūko naftos, dujų ir trąšų srautai, dėl to smarkiai išaugo kainos.
(be temos)