JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį susitiko su Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkais, kad suderintų virtinę naujų sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, o vėliau kreipsis į amerikiečius dėl krizės, pasak jo, galinčios nulemti „katastrofiškas žūtis“.

Virtualus, uždaras G-7 lyderių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – susitikimas prasidėjo 16 val. 17 min. Lietuvos laiku, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Prezidentas J. Bidenas ir lyderiai aptaria bendrą atsaką į neišprovokuotą ir nepagrįstą prezidento V. Putino ataką prieš Ukrainą“, – pridūrė pareigūnas.

Prieš G-7 susitikimą J. Bidenas pirmiausia pasitarė su savo Nacionalinio saugumo taryba Situacijų kambaryje, pranešė Baltieji rūmai. Valstybės vadovo kreipimasis į tautą turi prasidėti 12 val. 30 min. Vašingtono (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

J. Bidenas kelias savaites, kai Rusija prie Ukrainos sienos telkė dešimtis tūkstančių karių ir sunkiąją ginkluotę, vadovavo NATO ir kitų sąjungininkų Europoje pastangoms parengti, pasak Vašingtono, „beprecedenčių“ sankcijų, skirtą atgrasymui nuo invazijos.

Dabar, kai atgrasymo priemonė žlugo, tikėtina, kad tokios pastangos bus intensyvinamos, siekiant padaryti apčiuopiamą poveikį ir taip silpnai Rusijos ekonomikai.

„Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai bei partneriai atsakys vieningai ir ryžtingai. Pasaulis patrauks Rusiją atsakomybėn“, – vėlai trečiadienį pabrėžė J. Bidenas, pirmąkart komentuodamas besieskaluojantį konfliktą Ukrainoje.

J. Bidenas taip pat telefonu aptarė padėtį su savo kolega ukrainiečiu Volodymyru Zelenskiu, o po pokalbio pranešė pažadėjęs „suteikti paramos ir pagalbos Ukrainai bei ukrainiečiams“.

JAV prezidentas pažymėjo, kad V. Zelenskis paprašė jo „paraginti pasaulio lyderius aiškiai pasisakyti“ prieš V. Putino „akivaizdžią agresiją“.

Antradienį, V. Putinui pirmą kartą paskelbus apie sprendimą siųsti „taikdarius“ į dvi nedideles teritorijas, kurias jau kontroliuoja promaskvietiški separatistai, Vakarų šalys ėmėsi veiksmų ir paskelbė pirmąjį sankcijų paketą.

JAV vyriausybė pasekė Europos sąjungininkių pavyzdžiu ir įvedė sankcijas dviem rusų bankams, Rusijos valstybinei skolai, keliems oligarchams, taip pat ėmėsi kitų priemonių.

Trečiadienį, kai paaiškėjo, kad Rusijos invazinės pajėgos buvo pasirengusios pulti, J. Bidenas paskelbė sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“, skirtam tiekti gamtines dujas iš Rusijos į Vokietiją. Šis vamzdynas yra vienas svarbiausių energijos išteklių turtingos Maskvos geopolitinių projektų.

Vokietija anksčiau paskelbė blokuojanti „Nord Stream 2“ įjungimą.

Vašingtonas: Rusija nusiteikusi „nukirsti galvą“ Ukrainos vyriausybei

Į Ukrainą įsiveržusi Rusija ketina nušalinti šalies vyriausybę ir įkurdinti naują, Maskvai palankią administraciją, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Pasak jo, rusų kariuomenė puolimą pradėjo paleidusi maždaug 100 balistinių raketų, daugiausia į karinės infrastruktūros objektus, taip pat surengė 75 sunkiųjų ir vidutinių bombonešių antskrydžius.

Anot pareigūno, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, pradiniame etape daugiausia dėmesio buvo skiriama didžiausiems miestams, o galiausiai, kaip spėja Pentagonas, puolimas pasieks ir sostinę Kijevą.

„Jie iš esmės ketina nukirsti vyriausybei galvą ir įvesti savo pačių valdymo priemones“, – nurodė pareigūnas.

Jis sakė, kad Rusijos kariai kirto sieną sausumoje, bet negalėjo pateikti vertinimų, kokio dydžio pajėgos įsiveržė.

„Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nesame matę tokio konvencinio žingsnio, kai nacionalinė valstybė įžengia į kitą nacionalinę valstybę – tikrai ne tokio dydžio, masto ir apimties“, – pabrėžė pareigūnas.

Tačiau kol kas rusų kariai nėra įžengę į Vakarų Ukrainą ir nėra „jokių požymių“, kad būtų pradėtas desantininkų puolimas iš Juodosios jūros pietuose, pridūrė valdininkas.

Kol kas neaišku, kokių nuostolių patyrė ukrainiečių kariuomenė.

„Matome ženklų, kad jie priešinasi ir kovoja“, – sakė JAV pareigūnas.