Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė), ilgai laikęsis griežtos pozicijos Šiaurės Korėjos atžvilgiu, antradienį pareiškė esąs pasirengęs susitikti su šios šalies lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) po istorinių jo derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Sh. Abe, prieš metus Jungtinėse Tautose perspėjusio, kad diplomatijos su Šiaurės Korėja langas užsidaro, šių metų kreipimesi tonas buvo kiek atviresnis, tačiau vis tiek atsargus.

Jis pabrėžė, kad bet koks susitikimas su Kim Jong Unu būtų skirtas spręsti kelių dešimtmečių senumo ginčą dėl Šiaurės Korėjos vykdytų Japonijos piliečių pagrobimų. Daugeliui japonų tai yra itin skaudi tema, padėjusi Sh. Abe sukurti savo politiko karjerą.

„Kad išspręstume pagrobimų problemą, taip pat esu pasirengęs sulaužyti abipusį nepasitikėjimą su Šiaurės Korėja, pradėti naują pradžią ir susitikti akis į akį su pirmininku Kim Jong Unu“, – sakė japonų premjeras savo kalboje JT, tačiau pabrėžė, kad nieko konkretaus kol kas neplanuojama.

„Bet jei mūsų (susitikimas) įvyks, esu tikras, kad jis turi prisidėti prie pagrobimų problemos sprendimo“, – nurodė Sh. Abe.

Praėjusio amžiaus 8-e ir 9-e dešimtmečiais Šiaurės Korėja pagrobė daugybę Japonijos piliečių ir vertė juos mokyti režimo šnipus japonų kalbos ir kultūros.

Buvęs Japonijos premjeras Junichiro Koizumi (Džiuničiras Koidzumis) Pchenjane lankėsi dukart. Jis siekė užmegzti naujus santykius su Kim Jong Uno tėvu Kim Jong Ilu (Kim Čen Iru). Šiaurės Korėjoje jam buvo pasakyta, kad pagrobti japonai jau yra mirę, tačiau tokį pareiškimą griežtai atmetė pagrobtųjų artimieji ir aktyvistai.

Pastaruoju metu netrūko spėlionių, kad Sh. Abe gali susitikti su Kim Jong Unu, esą D. Trumpui per jųdviejų susitikimą birželį Singapūre pasakiusiu, kad norėtų pasikalbėti su Japonijos lyderiu.

Kadangi taikos siekiantis Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) taip pat bando susitarti su Kim Jong Unu, kilo būgštavimų, kad Japonija, atsisakiusi dialogo su Pchenjanu, gali būti išstumta iš galutinio susitarimo su Šiaurės Korėja.

D. Trumpas savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje pabrėžė savo „tvirtą ir naują taikos siekį“ bei gyrė Kim Jong Uno drąsą.

Šis pareiškimas gerokai skyrėsi nuo pernykščių JAV vadovo kalbų, pribloškusių pasaulio lyderius. Anksčiau D. Trumpas grasino „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją, o Kim Jong Uną dėl jo branduolinių ambicijų pašaipiai vadino „mažuoju raketininku“.

Nepaisant D. Trumpo optimizmo, daugelis analitikų skeptiškai vertina Šiaurės Korėjos pokyčių spartą. Tvirtinama, kad režimas jau atliko visus bandymus, kurių jam reikėjo sukurti savo branduolinę ir raketų programas, todėl sutiko daugiau tokių bandymų neberengti.