JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia sąjungininkus susitarti dėl naujo penkių procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai tikslo, kai vadovai susitiks birželį Hagoje. Šiuo metu tokio išlaidų gynybai lygio nėra pasiekusi nė viena iš 32 NATO narių.

M. Rutte siūlo kompromisinį susitarimą, pagal kurį iki 2032-ųjų tiesioginės karinės išlaidos pasiektų 3,5 proc., o su saugumu susijusios išlaidos – dar 1,5 proc. BVP.

JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris parėmė pasiūlymą, kad penkis procentus sudarytų platesnis išlaidų spektras.

„Į šį naująjį Hagos investicinį įsipareigojimą ar planą bus įtraukti visi NATO sąjungininkų atgrasymo ir gynybos pajėgumų tikslai, taip pat tokie dalykai kaip mobilumas, infrastruktūra, būtina infrastruktūra, kibernetinis saugumas“, – žurnalistams sakė jis.

„Tai neabejotinai daugiau nei tik raketos, tankai ir haubicos, tačiau kartu tai turi būti susiję su gynyba. Tai nėra katilas, į kurį sumetama viskas, ką tik galima įsivaizduoti“, – pridūrė M. Whitakeris.

NATO užsienio reikalų ministrai trečiadienį susitiks Turkijos kurorte Antalijoje dviejų dienų derybų, kurių tikslas – išsamiau aptarti viršūnių susitikimo Hagoje detales.

Lankstus Vašingtono požiūris turėtų padėti M. Rutte pasiekti susitarimą, nes suteikia daugiau veiksmų laisvės sąjungininkėms, kurios vis dar stengiasi pasiekti dabartinį NATO 2 proc. BVP išlaidų tikslą.

2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Europa padidino savo išlaidas gynybai.

Tačiau kai kuriose šalyse, įskaitant Kanadą, Italiją ir Ispaniją, 2 proc. išlaidų tikslas bus pasiektas tik šiemet.

Diplomatai teigia, kad leidimas šalims skaičiuoti platesnes su saugumu susijusias išlaidas turėtų paskatinti ribotą biudžetą turinčias nares sutikti toliau didinti išlaidas.