D. TRUMPAS NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENOS PROGA ŠLOVINO JAV GALIĄ

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) per liepos 4-ąją minimos Nepriklausomybės dienos iškilmes Amerikos istoriją pavadino „didžiausia politine kelione žmonijos istorijoje“, šalininkams sveikinant jo duoklę JAV kariuomenei, o protestuotojams piktinantis jo prisiskirtu pagrindiniu vaidmeniu per vienybei skirtą nacionalinę šventę.

Merkiant lietui nuo Lincolno (Linkolno) memorialo laiptų kreipdamasis į entuziastingą daugiausia pakviestų dešimčių tūkstančių žiūrovų minią, D. Trumpas ragino amerikiečius „likti ištikimus mūsų reikalui“.

Per iškilmingą minėjimą buvo laikomasi patriotinių temų, prezidentas gyrė JAV kariškius ir pastarųjų dviejų su puse šimtmečio Amerikos didvyrius, bet vengė politikos.

„Kokia didi šalis, – sakė D. Trumpas patriotizmo ir išskirtinumo persmelktoje kalboje. – Amerikiečiams nieko nėra neįmanoma.“

D. Trumpui vardijant daugybę JAV istorijos įvykių, danguje praskrido kariniai lėktuvai, tarp jų prezidentinis lėktuvas ir retai matomas bombonešis B2. Minia skandavo „JAV, JAV!“.

D. Trumpas pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos netrukus pasiųs žmonių į Mėnulį ir toliau, „įsmeigti Amerikos vėliavos Marse“.

„Visuomet būsime žmonės, įveikę tironą, perėję žemyną, pasitelkę mokslą, pakilę į dangų... Niekada nepamiršime, kad esame amerikiečiai, ir ateitis priklauso mums“, – pareiškė prezidentas.

Iš pradžių D. Trumpas norėjo Nepriklausomybės dienos proga surengti grandiozinį karinį paradą, tikriausiai įkvėptas Prancūzijos paradų per savo nacionalinę šventę.

Visgi jam teko pasitenkinti kuklesne versija, apėmusia karinių lėktuvų pasirodymą ir apžiūrai pastatytus šarvuočius, tačiau tai vis tiek buvo karinės jėgos pademonstravimas, kokio JAV sostinėje nebuvo dešimtmečius.

Prezidentas daugiausia laikėsi scenarijaus ir vengė nukrypimų į savo darbotvarkę ar perrinkimo kampaniją, tačiau jo pažadas „labai greitai“ nuskristi į Marsą tikriausiai bus įgyvendintas tik šio amžiaus 3-iojo dešimtmečio pabaigoje ar dar vėliau.

„Ypatingiausia šalis“

D. Trumpas kalbėjo priešais Abrahamo Lincolno (Abraomo Linkolno), didvyriško XIX amžiaus prezidento, statulą, kur kovos už pilietines teises simbolis Martinas Lutheris Kingas (Martinas Liuteris Kingas) jaunesnysis 1963-iaisiais pasakė garsiąją savo kabą „Aš turiu svajonę“.

Jis nuvylė kritikus, kurie buvo perspėję, kad D. Trumpas – pirmasis po kelių dešimtmečių pertraukos prezidentas, pasakęs svarbią kalbą Liepos 4-ąją – užgrobia šią šventę siekdamas sustiprinti savo politines pozicijas ir užsipulti varžovus demokratus.

Kaip nebūdinga šiam prezidentui, jis vengė kalbėti apie save ir savo politinius oponentus, bet ne kartą akcentavo šalies didybę, pavadindamas Jungtines Valstijas „ypatingiausia šalimi pasaulio istorijoje“.

„Šiandien susirinkome kaip viena šalis... Švenčiame savo istoriją, savo žmones ir didvyrius, kurie išdidžiai gina mūsų vėliavą: drąsius Jungtinių Valstijų kariuomenės vyrus ir moteris! – sakė jis. – Mūsų šalis šiandien stipresnė nei bet kada. Ji dabar stipriausia.“

Per Liepos 4-osios iškilmes Nacionalinėje alėjoje priešais Lincolno paminklą paprastai susirenka šimtai tūkstančių žmonių, kurie čia rengia piknikus, o vakare stebi fejerverkus. Šiemet pylęs lietus ir griaudėjusi perkūnija neatbaidė nei D. Trumpo šalininkų, kurių daugelis buvo su raudonomis kepuraitėmis, nei protestuotojų.

„Bus nuostabu, labai jaudinuosi“, – sakė 55 metų Dee Ranson (Di Ranson), su šeima atvykusi iš Floridos.

Tačiau 43 metų April Smith (Eipril Smit) iš Šiaurės Karolinos sakė nesidominti D. Trumpo kalba ir galvojanti, kad karinės „galios ir jėgos demonstravimas“ yra nebūtinas.

Šalia stovint aukščiausio rango Pentagono pareigūnams, kviestiniams respublikonams ir itin svarbiems aukotojams, D. Trumpas renginio metu galėjo tvirtai apeliuoti į patriotinį žmonių įkarštį iki prezidento rinkimų likus metams ir keturiems mėnesiams.

Apklausos rodo, kad galimi D. Trumpo varžovai iš Demokratų partijos turi prieš jį persvarą.