Jo teigimu, JAV Kongresą visai neseniai pasiekė informacija, kad vienas aukštesniojo rango Pentagono pareigūnas peržiūrėjo Gynybos departamento saugumo pagalbos programas ir padarė išvadą, kad Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvai (USAI) bei kitoms programoms „eikvojama pernelyg daug lėšų“.
„Štai taip respublikonų administracija niekais paverčia programą, kurią 2015 m. parengė respublikonų Kongresas, atsakydamas į bejėgę prezidento Obamos reakciją į pirmąją Rusijos invaziją Ukrainoje, – senate kalbėjo buvęs Senato daugumos lyderis M. McConnellis. – Norėčiau pamatyti, kokia analize grindžiamas administracijos sprendimas iš 2026 finansinių metų biudžeto visiškai išmesti USAI.“
Senatorius tęsė: „Norėčiau, kad jie pamėgintų paaiškinti, kodėl turėtume atsisakyti milžiniškos investicijų grąžos, kurią neša Amerikos saugumo pagalba Ukrainai, bei tų brangių pamokų, kurias išmokome iš mūsų partnerių Ukrainoje“.
Gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas patvirtino planus apkarpyti Ukrainai pagal USAI teikiamos pagalbos apimtis, birželio 10 d. Kongresui pasakydamas, kad toks sprendimas atspindi strategijos pokytį, mat Vašingtonas siekia, kad NATO prisiimtų daugiau atsakomybės ir, prezidentui Donaldui Trumpui valdant, eiti „diplomatijos keliu“.
M. McConnellis pasveikino D. Trumpą dėl veiksmų, kurių šis ėmėsi Viduriniuose Rytuose, sakydamas, kad „pagalba mūsų draugams Izraelyje aiškiai parodo, kad Amerika vis dar užima lyderės pozicijas, ir nušviečia aljansų ir partnerysčių vertę bei tikrąją taikos per galią prasmę“.
Jis pridūrė: „Tai toli gražu neapsiriboja vien Viduriniais Rytais. Jei Amerika atsisakys šį principą taikyti kitur, pavyzdžiui, Ukrainoje, mes ženkliai pakenksime savo pačių interesams. Tačiau atrodo, kad kai kurie Vašingtono veikėjai būtent tai ir daro“.
Jo teigimu, Ukraina „kovoja su vienu iš Jungtinių Valstijų priešų“. Jo žodžiais tariant, Rusija, Iranas, Kinija ir Šiaurės Korėja pagrindiniu savo priešu laiko būtent Ameriką.
„Jei šie priešai įveiks mūsų bičiulius, grėsmė Amerikai išaugs tūkstanteriopai. Turėtume būti dėkingi, kad mūsų draugai taip noriai nuo bendrų priešų gina mūsų bendrus interesus“, – kalbėjo M. McConnellis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad karinės JAV investicijos Ukrainoje „padeda mums pasirengi konfliktui Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“, ir, jei ne partnerystė su Ukraina, gamybos apimtys būtų gerokai mažesnės.
„Tai, kad nededame daugiau pastangų, siekdami patenkinti didėjančius mūsų gynybos poreikius, nerodo, kad nesugebame žvelgti į ateitį. Tai rodo, kad neturime politinės valios“, – teigė jis, pridurdamas, kad „visi nori, kad Rusijos karas Ukrainoje baigtųsi. Tačiau labai svarbi ir taikos kaina“.
„Jei norime ilgalaikio stabilumo Europoje, negalime užkibti ant taikos iliuzijos kabliuko“, – sakė jis.
M. McConnellis taip pat pareiškė, kad tikisi, jog prezidentas D. Trumpas „supras, kad Rusija tikrai mėgina „vedžioti jį už nosies“, pabrėždamas, kad prezidentui Vladimirui Putinui iš Vašingtono „siunčiami mišrūs signalai“. „Jis mano turįs laiko. Jis yra įsitikinęs, kad Vakarai yra silpni ir susiskaldę. Bet prezidentas [Trumpas] gali sugriauti šią iliuziją, ir jam tai daug nekainuotų“, – pridūrė jis.
„Atėjo laikas įvesti sankcijas, priversti Rusiją brangiai sumokėti už jos agresiją, padvigubinti saugumo pagalbos Ukrainai apimtis ir priversti Kremlių derėtis dėl taikos. Laikas duoti atkirtį, imantis atgrasymo priemonių.“
