Europai rengiantis, kad Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV mažins savo karinį įsitraukimą žemyne, Europos Komisija (EK) kovo viduryje pasiūlė didinti karines išlaidas ir telkti išteklius bendriems gynybos projektams. Pasak ekspertų, kai kurios siūlomos priemonės gali reikšti mažesnį įmonių iš ES nepriklausančių šalių, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, vaidmenį.

Valstybės sekretorius Marco Rubio per susitikimą kovo 25 d. sakė Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrams, kad JAV nori ir toliau dalyvauti ES gynybos pirkimuose. M. Rubio teigė, kad bet koks Amerikos įmonių pašalinimas iš Europos konkursų Vašingtone bus vertinamas neigiamai.

M. Rubio taip pat planuoja aptarti šį klausimą šią savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, sakė aukštas Valstybės departamento pareigūnas. Jis pridūrė, kad D. Trumpas sveikina pastarojo meto sąjungininkių Europoje pastangas stiprinti savo gynybinius pajėgumus, tačiau perspėjo nekurti kliūčių, kurios išstumtų Amerikos įmones iš ES projektų.

Kovo viduryje EK pradėjo įgyvendinti gynybos programą „ReArm Europe“, pagal kurią būtų skolinama 150 mlrd. eurų gynybos projektams ES šalyse. EK sako, kad paraiškas dalyvauti šiuose projektuose gali teikti ir šalių, nepriklausančių ES, ginklų gamintojos, tačiau jos iš esmės susidurs su daugeliu praktinių ir administracinių kliūčių.

Pasak kelių pašnekovų, pastarosiomis savaitėmis JAV dėmesys šiai problemai sustiprėjo, nes ES ryžtingiau pasisako prieš amerikietiškų ginklų pirkimus. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina įtikinti kitas ES šalis nebepirkti karinės technikos iš JAV ir vietoj jos pirkti europietišką ginkluotę.