Pagal šiuos pasiūlymus, išdėstytus vidiniame departamento dokumente, kurį, kaip teigiama, rimtai svarsto aukšto rango pareigūnai, būtų panaikintas beveik visas tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos ir NATO, finansavimas.

Būtų apkarpyta finansinė parama tarptautinėms taikos palaikymo misijoms, taip pat finansavimas švietimo ir kultūros mainams, pavyzdžiui, Fulbrighto (Fulbraito) programai – vienai prestižiškiausių JAV stipendijų.

Šis planas parengtas prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pradėjus platesnio masto kampaniją prieš vyriausybės išlaidas ir siekiant sumažinti Amerikos vadovaujantį vaidmenį tarptautinėje arenoje.

Tačiau Amerikos diplomatinės tarnybos asociacija – Valstybės departamento profsąjunga – siūlomą išlaidų apkarpymą pavadino „neapgalvotu ir pavojingu“, o buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas (Maiklas Makfolas) supeikė juos, pavadinęs „milžiniška dovana Kinijos komunistų partijai“.

Dokumente teigiama, kad Valstybės departamentas 2026 finansiniais metais, kurie prasidės spalio 1 dieną, prašys 28,4 mlrd. JAV dolerių (25 mlrd. eurų) biudžeto – 26 mlrd. JAV dolerių (23 mlrd. eurų) mažesnio nei 2025-aisiais, rašo dienraštis „The New York Times“.

Nors vidiniame dokumente mažai kalbama apie humanitarinę pagalbą, pasak leidinio, būtų atsisakyta programų, skirtų kovai su atogrąžų ligomis, vakcinų tiekimui vaikams besivystančiose šalyse ir motinų bei vaikų sveikatos skatinimui.

USAID – tarptautinio vystymosi agentūra, kurią D. Trumpas ir Elonas Muskas (Ilonas Maskas) norėjo, o gal ir tebenori uždaryti, – dokumento autorių manymu, turėtų būti visiškai įtraukta į Valstybės departamentą, rašo „The Washington Post“.

Įgaliojimus patvirtinti išlaidų mažinimą turi tik respublikonų kontroliuojamas Kongresas, kuriam daugumai įstatymų priimti reikia ir demokratų balsų.

Vyriausybės departamentai iki šios savaitės turėjo nusiųsti Baltiesiems rūmams savo planus dėl išlaidų mažinimo, tačiau Valstybės departamentas dar nepateikė jokių viešų pranešimų.

Neaišku, ar valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) pritarė minėtam vidiniam dokumentui, kuris datuotas balandžio 10-ąja, tačiau jis turėtų patvirtinti bet kokius išlaidų apkarpymus prieš tai, kai juos galėtų svarstyti Kongresas.

Dokumente numatyta uždaryti 10 ambasadų ir 17 konsulatų, įskaitant misijas Eritrėjoje, Liuksemburge, Pietų Sudane ir Maltoje, rašo politikos leidinys „Punchbowl News“.

Penki konsulatai, kuriuos ketinama uždaryti, yra Prancūzijoje, o du – Vokietijoje, pranešė „Punchbowl“. Į sąrašą taip pat įtrauktos misijos Škotijoje ir Italijoje.

Kanadoje, pasak leidinio, būtų sumažintas JAV konsulatų Monrealyje ir Halifakse personalas.

JAV atstovybės prie tarptautinių organizacijų, tokių kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir JT vaikų fondas (UNICEF), būtų sujungtos su diplomatinėmis atstovybėmis tame mieste, kuriame jos yra įsikūrusios.

Naujienų agentūra AFP kreipėsi į Valstybės departamentą dėl komentarų, tačiau atsakymo kol kas negavo.