JT specialioji pranešėja apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje Mariana Kacarova savo naujausioje ataskaitoje teigė, kad Maskva nuo pat plataus masto invazijos į savo vakarinę kaimynę pradžios 2022 metų vasarį vykdo sistemingą susidorojimą su kitaminčiais.
„Žmogaus teisių padėtis nuolat blogėjo, tai yra seisminis nuosmukis“, – teigė ji praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje, kurią pirmadienį pristatys JT Žmogaus teisių tarybai.
Ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius trejus su puse metų „Rusijos valdžia suintensyvino baudžiamojo persekiojimo, ilgalaikio įkalinimo, bauginimo, kankinimo ir netinkamo elgesio taikymą, siekdama nutildyti kritiškus balsus dėl karo“.
M. Kacarova, kuri 2023 metais buvo paskirta pirmąja JT Žmogaus teisių tarybos stebėtoja žmogaus teisių padėčiai Rusijoje, perspėjo, kad oficialus Rusijos naratyvas „teisėtą žmogaus teisių įgyvendinimą perkvalifikuoja kaip „egzistencines grėsmes saugumui“ ir tokius asmenis vaizduoja kaip „valstybės priešus“.
Nepriklausoma ekspertė, kuri nekalba pasaulinės organizacijos vardu, teigė, kad Rusijos valdžia „panaikino institucinę nepriklausomybę, teismų sistemą, įstatymų leidžiamąją valdžią ir teisėsaugą paversdama tiesiogine politine kontrole“.
„Šis sisteminis užgrobimas pavertė viešąsias institucijas represijų ir karo įrankiais“, – pažymėjo ji.
Ataskaitoje ypač smerkiamas „nuolatinis, plačiai paplitęs ir sistemingas kankinimų ir netinkamo elgesio veiksmų naudojimas, kurį vykdo Rusijos teisėsaugos pareigūnai, saugumo pajėgos, pataisos įstaigų pareigūnai ir ginkluotųjų pajėgų nariai“.
Be to, joje griežtai smerkiamas sveikatos priežiūros specialistų sprendimas dalyvauti „labiausiai pasibjaurėtinuose kankinimuose, ypač ukrainiečių belaisvių“ arba juos toleruoti.
M. Kacarova teigė, kad kai kuriuose nepriklausomai patvirtintuose aukų parodymuose rašoma, kad kai kuriais atvejais medicinos personalas mokė kalėjimo darbuotojus, „kaip naudoti elektros šoką, kad sukeltų didesnį skausmą“.
Ji paragino Rusiją „patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus medicinos darbuotojus, kurie dalyvavo kankinimuose ar kituose netinkamo elgesio veiksmuose, juos toleravo arba apie juos nepranešė“.
Tarsi pripažindama, kad baudžiamasis persekiojimas Rusijoje mažai tikėtinas, ji taip pat paragino kitas šalis pasinaudoti vadinamąja universalia jurisdikcija ir „patraukti baudžiamojon atsakomybėn įtariamus kankinimus“, įvykdytus šalies viduje.
