Tačiau JT įspėjo, kad to toli gražu nepakaks norint išvengti pražūtingų klimato pokyčių.

Mokslininkai sutaria, kad atšilimas virš 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, gali turėti katastrofiškų pasekmių, todėl reikia dėti visas pastangas, kad nebūtų peržengta saugi riba.

Tačiau JT Aplinkos programos (UNEP) ataskaitoje teigiama, kad per ateinančius kelerius metus pasaulio temperatūra pakils aukščiau 1,5 laipsnio Celsijaus, toliau augant planetos atšilimą skatinančioms emisijoms, kurios 2024-aisiais pasiekė naują rekordą.

Šis nerimą keliantis vertinimas buvo paskelbtas likus vos kelioms dienoms iki pasaulio lyderių susitikimo Brazilijoje ketvirtadienį ir penktadienį, prieš JT klimato kaitos konferenciją (COP30) Beleme, esančiame Brazilijos Amazonės regione.

Atsižvelgiant į didelę tikimybę, kad bus viršytas 1,5 laipsnio Celsijaus tikslas, svarstoma, kaip greitai galima būtų grąžinti temperatūrą iki mažiau pavojingo lygio.

„Mūsų misija paprasta, bet nelengva: užtikrinti, kad bet koks viršijimas būtų kuo mažesnis ir trumpesnis“, – antradienį, pristatydamas UNEP ataskaitą apie išmetamųjų teršalų kiekį, sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

Didieji pasaulio teršėjai, labiausiai prisidedantys prie klimato krizės, raginami įsipareigoti sparčiau ir labiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad iki amžiaus pabaigos temperatūros temperatūros augimas būtų apribotas iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų.

Prieš JT klimato derybas anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslų įgyvendinimas „beveik nepajudėjo iš pradinio taško“, teigiama naujausio UNEP vertinimo išvadoje.

„Ambicijų ir veiksmų lygis toli gražu neatitinka to, kurio reikėtų pasauliniu ar kolektyviniu mastu“, – naujienų agentūrai AFP sakė ataskaitos vyriausioji mokslinė redaktorė Anne Olhoff (En Olhof).

„Labai niūrus vaizdas“

Prognozuojama, kad jei bus visiškai įgyvendinti kolektyviniai pasaulio įsipareigojimai kovoti su klimato kaita, iki 2100-ųjų pasaulinis atšilimas padidės 2,3–2,5 laipsnio Celsijaus.

Tai sukeltų didelę grėsmę šalių, kurioms kyla didžiausias pavojus dėl jūrų lygio kilimo ir ekstremalių oro sąlygų, išlikimui. Vienas svarbiausių klausimų per COP30 konferenciją bus tas, kaip įveikti šį iššūkį.

Mokslininkai turi tvirtų įrodymų, kad atšilimas virš 1,5 laipsnio Celsijaus padidina ne tik uraganų, potvynių ir kitų nelaimių intensyvumą, bet ir katastrofiškų ir galimai negrįžtamų klimato lūžio taškų tikimybę.

Žemė, kur klimatas atšiltų 1,4 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, jau būtų per šilta, kad čia galėtų išgyventi dauguma atogrąžų koralinių rifų, o ledo dangos ir Amazonės atogrąžų miškai gali patirti didelių ir ilgalaikių pokyčių temperatūros pokyčiui neviršijant 2 laipsnių Celsijaus. Tai turėtų pasekmių visai planetai.

Pagal Paryžiaus susitarimą, kiekvienas klimato kaitos įsipareigojimų etapas turėtų būti ambicingesnis nei ankstesnis, siekiant ilgalaikį atšilimą išlaikyti „gerokai žemiau“ 2 laipsnių Celsijaus ir kuo arčiau 1,5 laipsnio Celsijaus.

Nors ir yra įpareigotos tai padaryti, tik maždaug trečdalis šalių iki rugsėjo 30-osios paskelbė išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą 2035-iesiems, pranešė UNEP.

Šių metų atšilimo prognozės yra 0,3 laipsnio Celsijaus mažesnės nei praėjusiais metais, tačiau A. Olhoff teigė, kad šis sumažėjimas mažai susijęs su naujausiais įsipareigojimais.

Metodologijos atnaujinimai sudarė 0,1 laipsnio Celsijaus, o dar 0,1 laipsnio Celsijaus buvo priskirta JAV įsipareigojimams, kuriuos prisiėmė prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija.

Kažin, ar šiuos laimėjimus pavyks įgyvendinti, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pažadėjus išvesti Jungtines Valstijas iš Paryžiaus susitarimo ir atsisakyti savo pirmtako klimato politikos.

„Jei neįtrauksime JAV, pažanga bus gana ribota“, – teigė A. Olhoff.

Dešimtys kitų klimato kaitos pažadų, kuriuos vyriausybės davė pastaraisiais mėnesiais, „neturi didelės įtakos temperatūros prognozėms“, sakė ji.

„Galima sakyti, kad tai labai niūrus vaizdas“, – pridūrė ji.

Rekordinės emisijos

Pasaulinės išmetamųjų teršalų emisijos 2024-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 2,3 proc., o šį padidėjimą lėmė Indija, Kinija, Rusija ir Indonezija.

Ataskaitoje teigiama, kad šis padidėjimas buvo gana didelis, atsižvelgiant į pastarųjų metų kontekstą.

Turtingos ir galingos Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ekonomikos sudarė tris ketvirtadalius pasaulinio išmetamų teršalų kiekio, o iš šešių didžiausių teršėjų Europos Sąjunga (ES) buvo vienintelė, kuri 2024-aisiais sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Pasak UNEP, dauguma šalių net nepasiekė ankstesnių tikslų, numatytų iki 2030 metų.

Atsižvelgiant į dabartinius klimato kaitos įsipareigojimus, prognozuojama, kad iki 2100 metų temperatūra pasaulyje pakils 2,8 laipsnio Celsijaus.

COP30 sieks išsklaidyti baimes, kad veiksmai klimato kaitos srityje yra nustumti į antrą planą, Jungtinėms Valstijoms vengiant šio proceso, taip pat, kad kolektyviniai tikslai nėra pasiekiami, o vyriausybės teikia pirmenybę kitoms problemoms.

„Mums vis dar reikia beprecedentinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo priemonių, trumpėjant laikui ir darantis vis sudėtingesnei geopolitinei situacijai“, – ataskaitoje rašė UNEP vadovė Inger Andersen.