Antradienį posėdžių salėse lankėsi Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), o Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) trečiadienio rytą turėjo prisijungti prie klimato konferencijoje COP30 vykstančių derybų.

„Prezidento Lulos da Silvos ir ir Antonio Guterreso atvykimas yra nepaprastai reikšmingas ir leidžia šeimininkams manyti, kad šiandien turėtume pasiekti kažkokį susitarimą“, – sakė Kenijos analitinio centro „Power Shift Africa“ direktorius Mohamedas Adowas (Mohamedas Adovas).

„Paprastai prezidentas nepradeda derybų antros savaitės viduryje neturėdamas kuo pasigirti“, – pridūrė jis.

„COP artėja prie pabaigos, o bendras Lulos da Silvos ir Guterreso atvykimas siunčia aiškų politinį signalą, kad jie rimtai nusiteikę“, – sakė aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace Brazil“ vykdomoji direktorė Carolina Pasquali (Karolina Paskali).

Bus aptartos temos, kurios iš pradžių nebuvo įtraukos į oficialią darbotvarkę

Trečiadienis – svarbi diena brazilų, rengiančių konferenciją Amazonės atogrąžų miškų pakraštyje, planuose.

Nors derybos numatytos bent iki penktadienio, COP30 pirmininkas Andre Aranha Correa do Lago (Andrė Aranja Korėja du Lagu) derybininkams nurodė iki trečiadienio  priimti sprendimą dėl keturių tarpusavyje susijusių klausimų, kurie iš pradžių nebuvo įtraukti į oficialią darbotvarkę.

Klausimai susiję su tuo, ar šalys turėtų sugriežtinti savo naujus klimato planus, kaip bus paskirstyta apie 300 mlrd. dolerių (260 mlrd. eurų) pažadėtos pagalbos klimato kaitos srityje, kaip kovoti su prekybos kliūtimis, susijusiomis su klimatu, bei kaip gerinti ataskaitų teikimą apie skaidrumą ir pažangą klimato kaitos srityje.

Be šių keturių klausimų, daugybė šalių – tiek turtingų, tiek neturtingų – siekia parengti išsamų veiksmų planą, kaip palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro.

Tai yra svarbiausias klausimas kalbant apie naujų klimato planų griežtinimą, siekiant apriboti būsimą atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus – pasaulinio tikslo, nustatyto 2015 metų Paryžiaus susitarimu.

Prieš dvejus metus, po kelias dienas trukusių audringų diskusijų, klimato derybose buvo susitarta dėl formuluotės, raginančios atsisakyti iškastinio kuro – anglies, naftos ir gamtinių dujų, tačiau nuo to laiko į priekį pasistūmėta nedaug.

Protestuotojai konferencijos vietoje ir už jos ribų toliau ragina laipsniškai atsisakyti tokio kuro.

Brazilijos vadovas ir iškastinis kuras

L. I. Lula da Silva anksčiau kalbėdamas Beleme skatino dėti daugiau pastangų, bandant atpratinti pasaulį nuo iškastinio kuro, kuris išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas – pagrindinę klimato kaitos priežastį.

Brazilijos prezidentas taip pat ragino aktyviau įsitraukti į naują kelių milijardų dolerių vertės tarptautinį investicinį fondą „Tropical Forests Forever Facility“, kuris skirtas teikti ilgalaikį, stabilų finansavimą atogrąžų miškų išsaugojimui.

Šia iniciatyva siekiama sukurti naują finansavimo modelį, užtikrinant grąžą investuotojams ir kartu atlyginant šalims už tai, kad jos saugo savo miškus.

Maroko klimato tyrimų centro „Imal Initiative for Climate and Development“ direktorius Iskanderas Erzini Vernoit (Iskanderas Erzinis Vernua) teigė, kad  A. Guterresui ir L. I. Lulai da Silvai nebus lengva įtikinti derybininkus rasti kompromisą.

„Vis dar išlieka įvairių akivaizdžių aklaviečių, o svarbiausia iš jų, žvelgiant iš Afrikos perspektyvos, yra ES (Europos Sąjungos) ir kitų turtingų šalių nenoras vykdyti savo įsipareigojimo teikti finansavimą kovai su klimato kaita“, – teigė I. Erzini Vernoit.

Raktas į visuotinio atšilimo mažinimą

Prieš prasidedant šiai dviejų savaičių konferencijai, Brazilijos lyderiai pabrėžė, kad svarbu sutelkti dėmesį į darbotvarkės įgyvendinimą, pradėti vykdyti jau sudarytus susitarimus, tikslus ir įsipareigojimus, o ne sudarinėti naujus sandorius.

Jei šalys pasiektų ankstesnių klimato derybų metu nustatytus tikslus iki 2030 metų trigubai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą, dvigubai padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti metano emisijas, pagal naują bendrovės „Climate Analytics“ ataskaitą, iki 2040 metų per pusantro dešimtmečio pasaulinio atšilimo tempas galėtų būti trečdaliu sumažintas.

Neilas Grantas (Nilas Grantas), klimato politikos analizės ekspertas ir pagrindinis ataskaitos autorius, teigė, kad tai galėtų padėti pasiekti prieš dešimtmetį Paryžiaus susitarime nustatytą tikslą.

Nors klimato lyderiai pripažino, kad pasaulis artėja prie pavojingos klimato ribos, N. Grantas sakė: „Mes turime priemones, leidžiančias atsisakyti iškastinio kuro. Nors padėtis yra sudėtinga, mes vis dar turime galimybių veikti.“

„Šiuo metu, Beleme vykstančioje COP30 konferencijoje, matome, kaip sprendžiama mūsų ateitis“, – sakė 17-metis klimato aktyvistas Devas Karanas.

„Sprendimai, dabar priimti ant popieriaus, iš tikrųjų virs ateitimi, kurioje vieną dieną gyvensime“, – pridūrė jis.