Apžvelgiame detales apie tai, dėl ko tariasi NATO:

Ar tikrai 5 proc.?

D. Trumpas primygtinai reikalavo, kad NATO šalys pasiektų 5 proc. ribą – gerokai didesnę nei šiuo metu Aljanso reikalaujamas 2 proc. bazinis lygis.

Šiuo metu tik kelios sąjungininkės, pavyzdžiui, Lenkija ir Baltijos šalys, artėja prie 5 proc. ribos, o pačios Jungtinės Valstijos 2024-aisiais neviršijo 3,4 procento.

32 NATO šalys pasiekė kompromisinį susitarimą, pagal kurį iki 2035-ųjų 3,5 proc. bus skiriama 3,5 proc. BVP pagrindiniams kariniams poreikiams ir dar 1,5 proc. – platesnėms su saugumu susijusioms išlaidoms, kurios apimtų tiltų, uostų ir aerodromų gerinimą, kibernetinį saugumą ar visuomenės parengimą būsimiems konfliktams.

Tai suteikia D. Trumpui trokštamą pergalę, o pinigų stokojančioms Europos vyriausybėms – tam tikrą veiksmų laisvę.

Nepaisant to, daugeliui vyriausybių tai tebėra didelis reikalavimas, dėl kurio ateinančiais metais biudžetai bus papildyti šimtais milijardų.

3,5 procento

Didžioji išlaidų dalis vis dar turi būti skiriama pagrindinei NATO sričiai – tiesioginei karinei galiai.

Praėjusį mėnesį Aljanso narės pasirašė sutartis dėl naujų tikslų, susijusių su visa įranga, kurios joms reikia siekiant atremti Rusijos keliamą grėsmę.

Tikslios detalės laikomos paslaptyje, tačiau tai bus didžiausias pajėgumų didinimas nuo Šaltojo karo laikų.

NATO vadovas Markas Rutte sakė, kad numatoma penkeriopai sustiprinti Aljanso oro gynybą ir papildyti arsenalus tūkstančiais tankų ir šarvuočių.

Tikėtina, kad taip pat šalys ir toliau skaičiuos milijardus eurų, kuriuos skiria Ukrainai kaip karinę pagalbą, į šią kategoriją.

1,5 procento

Likusi pasižadėjimo dalis apima daug platesnį spektrą sričių – nuo tiltų ir kelių iki kibernetinio saugumo.

NATO teigia, kad šie dalykai, nors ir ne iš karto matomi, taip pat yra labai svarbūs siekiant apsisaugoti nuo bet kokios atakos.

„Jei negalite nugabenti tankų į fronto liniją, nes keliai, tiltai ar geležinkeliai neatlaiko šių tankų ir jų svorio, akivaizdu, kad jie yra beverčiai“, – sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris.

NATO pareigūnai pripažįsta, kad didžioji šių išlaidų dalis jau bus įtraukta į nacionalinių vyriausybių planus ir jas reikės tik perskirstyti.

Pavyzdžiui, Italija teigia mananti, kad seniai jos planuojamas statyti tiltas, sujungsiantis Siciliją su žemynine dalimi, turėtų būti priskirtas šiai kategorijai.

Įsipareigojimų laikymosi užtikrinimas

Itin svarbu užtikrinti, kad šalys laikytųsi susitarimo, mat dažnai nebuvo laikomasi ankstesnių NATO įsipareigojimų.

Iš pradžių pareigūnai siūlė planą, pagal kurį NATO narės įsipareigotų kasmet didinti išlaidas po 0,2 procentinio punkto, kol pasieks užsibrėžtą tikslą.

To galiausiai buvo atsisakyta, nes tam pasipriešino vyriausybės, kurios nenorėjo, kad joms būtų taikomas spaudimas.

Dabar šalys kasmet turės pateikti NATO ataskaitas, kuriose parodytų, kad jos imasi priemonių ir perka tai, ko reikia.

Be to, 2029-aisiais, kai NATO nustatys naujus ginkluotės poreikius, bus atlikta tam tikra peržiūra ir reikalavimai gali būti pakoreguoti.

Jei jos neįvykdys savo pažado, tvyros nemaloni rizika nuvilti D. Trumpą.

Ar kam taikomos išimtys?

Diplomatai NATO yra sakę, kad susitarimui, kuris turi būti paskelbtas per viršūnių susitikimą, pritarė visos 32 šalys.

Visgi Ispanija, kuri yra viena iš mažiausiai lėšų gynybai išleidžiančių šalių Aljanse, teigė, kad jai nereikės siekti 5 proc. tikslo po to, kai sudarė papildomą susitarimą su M. Rutte.

Ispanų premjeras Pedro Sanchezas tvirtino susitaręs, kad jo šalis galės „laikytis savo įsipareigojimų Atlanto aljansui ir nedidinti išlaidų gynybai iki 5 proc. BVP“.

Centro kairės lyderis vėliau internete paskelbė NATO vadovo laišką, kuriuo patvirtinama, kad Ispanijai bus suteikta „lankstumo nusistatyti savo nepriklausomą kelią“, kaip įvykdyti Aljanso reikalavimus dėl karinių pajėgumų.

Tačiau M. Rutte primygtinai pabrėžė, kad Madridui nepadaryta jokia išimtis ir kiekviena šalis turės laikytis nustatytų lygių.