Revoliucija baigėsi, demokratinis Egiptas? Atrodo, tai rožinės svajonės. Egipte – chaosas, ir kada sumaištis baigsis – nežinia. Kol kas aišku tai, kad karinis šalies režimas neketina sudėti ginklų.

Politinis chaosas

Egipto ginkluotųjų pajėgų Aukščiausioji taryba suteikė sau teisę kontroliuoti parlamentą ir valstybės biudžetą, taip pat teisę vetuoti naują šalies konstituciją, kurią rašo tų pačių kariškių parinkti ekspertai.

Tokia, regis, yra demokratija Egipte.

O dar visai neseniai šalyje prie balsadėžių driekėsi eilės norinčių savo valią išreikšti egiptiečių. Žmonėms buvo suteikta galimybė rinkti ne tik šalies parlamentą, tačiau ir prezidentą. To Egipte nebuvo beveik pusę amžiaus.

Rinkimai baigėsi, tačiau stabilumo Egipte kaip nėra, taip nėra.

Žmonės piktinasi, kad įvairios politinės frakcijos ir kariškiai tik dalijasi valdžią, tačiau nieko nekalba apie tolesnį Egipto kursą.

Tiesa, Egipto karinė vadovybė šį pirmadienį pažadėjo iki birželio 30 d. perduoti šalies valdymą rinkimų nugalėtojui su visais prezidento įgaliojimais. Šią žinią patvirtino Aukščiausiosios tarybos generolas Mohammedas al Assaras.

Tačiau jis nieko nesakė apie tai, kokios bus naujojo šalies vadovo galios. Galų gale, kas juo taps – režimo atstovas, buvęs šalies premjeras valdant Hosni Mubarakui Ahmedas Shafiqas ar Musulmonų brolijos, opozicinės frakcijos vedlys Mohamedas Mursi?

Lyg būtų maža, ketvirtadienį rinkimų komisija pareiškė, kad atideda prezidento rinkimų rezultatų skelbimą, esą ji turi įvertinti net 400 fiksuotų pažeidimų. Kiek laiko Egiptas nežinos, kas bus šalies vadovas, – neaišku.

Iš esmės, žaidimas Egipte paprastas. Kariškiai, dominuojantys Egipto valdžioje, siekia, kad šalies vadovas būtų "sukalbamas" arba "valdomas", apribojant jo galias.

Parlamento rinkimai parodė, kad Musulmonų brolija, gavusi daugiausia vietų, neketina laikytis įprastų žaidimo taisyklių.

Vos prieš keturis mėnesius išrinktas parlamentas pareiškė ketinantis įtvirtinti konstitucijoje, kad niekas iš H.Mubarako aplinkos negalėtų toliau eiti aukštų pareigų valstybėje.

Tačiau tai sukėlė režimo šalininkų pasipiktinimą. Nenuostabu, kad Egipto aukščiausiasis teismas paskelbė parlamento sprendimą nelegitiminiu ir galiausiai paleido parlamentą.

Netrukus po to kariškių taryba paskelbė konstitucinę deklaraciją, kad taryba perima įstatymų leidybos valdžią.

Be to, kariškiai paskelbė, kad į jų rankas pereina šalies biudžeto kontrolė ir konstitucijos rengimas. Maža to, deklaracijoje numatyta, kad karinei valdžiai suteikiami platūs įgaliojimai malšinti galimus neramumus.

Kas ko siekia?

Galbūt valdžios perdavimas Egipte ir būtų buvęs sklandus, jei ne tas faktas, kad įtaką po rinkimų sustiprino Musulmonų brolija, opozicinė jėga, žadanti ambicingas reformas, kurių svarbiausia – visų buvusio režimo pareigūnų "išvalymas".

Tačiau ne tik tai sukėlė baimę visuomenėje. Daugelis sekuliarų pažiūrų egiptiečių baiminasi, kad brolija gali imtis įvesti Egipte religinę valdžią.

Nepaisydami to, daugelis egiptiečių parėmė broliją tiek parlamento, tiek prezidento rinkimuose. Kaip skelbė pati brolija, jos kandidatas M.Mursi laimėjo rinkimus, tačiau jo varžovo A.Shafiqo štabas tučtuojau paskelbė, kad brolija savinasi pergalę.

"Mes atmetame tai kategoriškai, – žurnalistams pirmadienį sakė A.Shafiqo kampanijos pareigūnas Mahmudas Barakeh. – Esame apstulbinti šio keisto elgesio, kuris prilygsta rinkimų rezultatų pagrobimui."

Kariškiams paskelbus konstitucinę deklaraciją ir teismui paleidus parlamentą, brolija suskubo pareikšti, kad taip vykdomas švelnus karinis perversmas. Brolijos atstovai pridūrė, kad protestuos prieš tokį kariškių elgesį.

Vis dėlto priešintis valdžiai brolijai nebus lengva. Pirma, visuomenės parama jiems nėra tokia gausi, kaip per revoliuciją, kai egiptiečiai siekė bet kokia kaina nuversti H.Mubaraką. Antra, karinė valdžia Egiptą valdo nuo 1952 m. revoliucijos, kai pakeitus monarchiją šalies valdžioje įsitvirtino armijos vadovybė.

Muhammadas Naguibas, Gamalas Abdelas Nasseras, Anwaras Sadatas ir H.Mubarakas – visi Egipto vadovai buvo armijos generolai.

Tokios galios armijos nariai neturi jokioje kitoje pasaulio šalyje, galbūt tik Pakistane. Kariuomenės vadai valdė ir valdo valstybės įmones, prižiūri viską, nuo maisto gamybos iki turistų mėgstamų kurortų.

Daugelis žmonių armiją laiko stabilumo garantu. Antai, Mohammedas Nouris, 23 metų vieno fabriko darbininkas, tarnavęs armijoje, gyrė karinę valdžią.

"Manau, armija ir žmonės eina išvien. Tik karinė valdžia gali apsaugoti Egiptą ir leisti mums didžiuotis savo šalimi", – sakė vyras.

Ekspertų vertinimai

Po revoliucijos nuvertus H.Mubaraką armija pastaruosius 18 mėnesių valdo Egiptą ir ne sykį žadėjo, kad netrukus perduos įgaliojimus civilinei valdžiai. Tačiau kol kas pažadai lieka pažadais.

Maža to, jei A.Shafiqas būtų paskelbtas prezidento rinkimų nugalėtoju, karinės valdžios galios veikiausiai dar sustiprėtų. Kai kas net vadina šį kandidatą Mubaraku antruoju.

Kita vertus, M.Mursi pergalės atveju niekas negali nieko pasakyti, kokia bus kariškių rengiama šalies konstitucija ir kokios galios joje teks prezidentui. Tikėtina, kad šalies vadovas gali tapti marionete.

Galiausiai, vargu ar kas nors svarsto tai, kad politikai galėtų mesti iššūkį ginkluotosioms pajėgoms.

Ekspertai sako, kad visas valdžios perdavimo procesas Egipte – farsas. Marcas Lynchas žurnale "Foreign Policy" pabrėžė, kad Egipto aukščiausiojo teismo sprendimas panaikinti parlamento galias buvo "absurdiškas ir iš esmės prieštaravo pastarojo laiko Egipto politinei linijai".

Be to, M.Lynchas pridūrė, kad permainos Egipte – kvailiausias istorijoje valdžios perdavimas.

"Nėra nei parlamento, nei konstitucijos, ir dar prezidento rinkimai, kurie pakurstė nesantaiką. Na, manau, teisinga sakyti, kad karinės valdžios diriguojamas valdžios perdavimo eksperimentas nuvylė", – sakė ekspertas.

Vienas žymiausių Egipto politikų Nobelio premijos laureatas Mohamedas El Baradei irgi pabrėžė, kad pertvarka Egipte – absurdiška: "Rinkti prezidentą nesant konstitucijos – tai tas pats, kas išrinkti imperatorių, turintį daugiau galių nei nuverstasis diktatorius. Tai parodija."

Steve'as Cookas, Vidurio Rytų ekspertas, sakė, kad jo nestebina sumaištis Egipte, nes šiuo metu šalyje vyksta galios perskirstymas.

Su šia nuomone sutiko ir Nathanas Brownas, JAV George'o Washingtono universiteto politikos mokslų profesorius.

"Aukščiausioji kariuomenė taryba, ginkluotosios pajėgos ir teismas laikosi vienodo požiūrio. Jie mano, kad yra Egipto valstybės gynėjai. Taigi, jie nori turėti svertus politinėje valdžioje. Visos šios jėgos bijo, kad brolija neimtų dominuoti politinėje sistemoje. Egipto kariuomenė tapo valstybe valstybėje. Juk būtent ji prižiūri politinę sistemą ir net konstitucijos rengimo procesą", – sakė profesorius.

S.Cookas pridūrė: "Per pastaruosius kelis mėnesius jie (kariškiai) suvokė, kad politinis klimatas šalyje pasidarė jiems palankus. Jie žino, kad revoliucionieriai nebeturi tokio palaikymo visuomenėje. Be to, jie vertinami nevienareikšmiškai. Taigi, kariškiams tai buvo proga, kuria jie pasinaudojo."

Džordžtauno universiteto profesorė Samer Shehata perspėjo, kad, jei A.Shafiqas bus pripažintas laimėtoju, Egipte gali kilti chaosas.

"Manau, tai tikrai sukels atgarsį visuomenėje, galbūt naujas demonstracijas", – sakė mokslininkė. Pasak jos, šalies vadovas turi stengtis suvienyti šalį, nepaisydamas rinkimų, kurie, regis, šalį tik suskaldė.

"Reikia sutikti, kad daugelis žmonių, balsavusių už M.Mursi, balsavo prieš režimą, tačiau daugeliui jų nesvetima Musulmonų brolijos ideologinė linija. Kita vertus, jei M.Mursi taps naujuoju šalies vadovu, jis nebus vienytojas. Jis jau yra paskelbęs kelis pareiškimus, kurie ne visiems įtiko. Tačiau jam tikrai nepavyks suvienyti 80–90 mln. egiptiečių", – prognozavo profesorė.

Tarptautinė reakcija

Tarptautinė bendruomenė stebi padėtį Egipte, tačiau kol kas nebuvo jokių ženklų, kad kas nors ketintų aktyviai kištis į įvykius čia.

Tiesa, artimiausios Egipto sąjungininkės regione Jungtinės Valstijos, nors paskelbė sveikinančios rinkimus, pridūrė, kad yra "didžiai susirūpinusios" dėl konstitucinio nutarimo, kurį priėmė Egipto kariškiai.

Visgi, kartu Vašingtonas išreiškė viltį, kad transformacijos procesas bus sklandus, o JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė, kad karinė valdžia turi perduoti valdžią išrinktam šalies vadovui.

Ekspertas S.Cookas pabrėžė, kad JAV pozicija labai svarbi kariškių valdžiai, nes JAV kasmet teikia Egiptui 1,3 mlrd. dolerių paramą. Ši suma nusileidžia tik amerikiečių paramai Izraeliui.

Čia pat jis pridūrė, kad esminis klausimas – rūpi Vašingtonui tai, kas dedasi Kaire, ar ne?

"Klausimas taip ar ne. Akivaizdu, kad feldmaršalas Mohamedas Husseinas Tantawi ir jo kolegos daugiau dėmesio skiria savo vidaus problemoms ir kol kas sunku pasakyti, ar tai turės reikšmingos įtakos JAV", – svarstė ekspertas.

O ES atstovai pabrėžė, kad Egipto karinė valdžia turi "gerbti demokratinio persitvarkymo procesus".

"Prezidento rinkimai yra svarbus žingsnis Egiptui pereinant į demokratiją, – sakė ES užsienio politikos įgaliotinės Catherine Ashton atstovė Maja Kocijančič. – Neseniai iškilo klausimų dėl parlamento statuso ir konstitucinio proceso, kurie gali suvaržyti iki šiol pasiektą pažangą. Susirūpinimą kelia teisinė ir institucinė padėtis, ir tai reikia kuo skubiau išspręsti skaidriai ir sutartinai."