Rusijos žvalgybos tarnybos Lenkijoje internetu verbuoja agentus, įskaitant Ukrainos pabėgėlius, kad galėtų sekti ginklų tranzitą į Ukrainą. Tokių laisvų darbo vietų internete atsirado metų pradžioje, skelbiama UNIAN.

Anksčiau Lenkijoje buvo aptiktas didelis šnipų tinklas, bendradarbiaujantis su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Pasak Lenkijos tyrėjų, per kelias savaites agentams buvo pavesta žvalgyti Lenkijos jūrų uostus, pastatyti kameras palei geležinkelio linijas ir slėpti sekimo įrenginius kariniuose kroviniuose. Todėl kovo mėnesį buvo priimtas naujas įsakymas – nuleisti nuo bėgių traukinius, gabenančius ginklus į Ukrainą.

Lenkijos valdžia dabar mano, kad užsakovas buvo Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU ir kad sužlugdyta operacija yra rimčiausia grėsmė NATO teritorijai nuo praėjusių metų Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Rusijos tikslas buvo sutrikdyti ginklų srautą per Lenkiją, kuriai tenka daugiau nei 80 proc. Ukrainai tiekiamos karinės technikos.

Negalėdama ar nenorėdama pasikliauti savo darbuotojais, Rusija subūrė diletantų komandą, taip pat siuntė žinutes rusų kalba per telegramo kanalus Lenkijoje, kuriuose lankosi ukrainiečių pabėgėliai. Jei ši schema būtų pavykusi, ji būtų pasiteisinusi keliais lygmenimis – sumažinusi ginklų pasiūlą ir kursčiusi 1,5 milijono ukrainiečių, kurie nuo karo pradžios pabėgo į Lenkiją, nepasitenkinimą.

Lenkijos situacija atspindi teroristinių grupuočių ilgą laiką naudotą užsakomųjų paslaugų modelį, kai internetas pasitelkiamas įdarbinti darbuotojus ir surengti nuotolines atakas.

Žinutės, naudojamos siekiant pritraukti potencialius šnipus, buvo tarp darbo pasiūlymų, patarimų dėl būsto ir sukčiavimo schemų telegramo kanaluose, kuriuose lankosi pabėgėlių grupės Lenkijoje.

Sumos už grafičius prasidėjo nuo kelių dolerių, o už plakatą – iki 12 dolerių. Remiantis Lenkijos žvalgybos tarnybos pateikta informacija, atsirado ir lapeliai, ir plakatai su užrašais „Poland ≠ Ukraine“ (liet. „Lenkija ≠ Ukraina“), „NATO Go Home“ (liet. „NATO, važiuok namo“) ir „Do Not Biden“ (liet. „Ne Bidenui“).

Tokios medžiagos sklaida buvo skirta dviem tikslams: kurstyti antiukrainietiškas nuotaikas Lenkijoje ir patikrinti naujokų pasirengimą.

Tiems, kurie pateikdavo nuotraukas, buvo duodamos pavojingesnės užduotys – rinkti ataskaitas ir nuotraukas iš geležinkelio stočių, aerodromų ir jūrų uostų.

Pareigūnai sakė, kad naujokams buvo sumokėta kriptovaliutomis ir pavedimais iš neatsekamų banko sąskaitų. Brangiausiai kainavo nuleidimo nuo bėgių, padegimo ir žmogžudystės užduotys, nors ir šių kainos siekė tik kelis šimtus dolerių.

Panašu, jog Rusija nusitaikė į tuos žmones, kurių amžius ir kilmė buvo mažiau linkę atkreipti saugumo tarnybų dėmesį. Daugumai jų buvo apie 20 metų, o vienam asmeniui – tik 16 metų.

Tie, kurie buvo žemesniuose lygiuose, buvo laikomi tamsoje ir nepažinojo vienas kito, nebent tai buvo būtina.

Tyrime dalyvavę Lenkijos pareigūnai šį atvejį apibūdino kaip nepanašų į jokį kitą, su kuriuo jie buvo susidūrę, ir atspindintį Rusijos tarnybų gebėjimą improvizuoti.

Liepos pradžioje Lenkijoje buvo demaskuotas didžiausias Rusijos žvalgybos tinklas šalies istorijoje, sukurtas 2023 m. pradžioje. Rusijos diversantų tikslas, be kita ko, buvo traukinių, gabenančių ginklus ir humanitarinę pagalbą į Ukrainą, sabotažas.

Tarp sulaikytųjų yra Ukrainos ir Baltarusijos piliečių.