Kanada ketvirtadienį paskelbė sankcijas 17 Saudo Arabijos piliečių, Otavos siejamų su spalį karalystės konsulate Stambule įvykdytu Rijado kritiko žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymu.

Baudžiamosios priemonės, kuriomis įšaldomas įtariamųjų turtas ir jiems uždraudžiama lankytis Kanadoje, įvesti „asmenims, kurie, Kanados vyriausybės nuomone, atsakingi ar prisidėjo prie Jamalu Khashoggi nužudymu be teismo spalio 2-ąją“, pareiškime cituojama užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland (Kristija Friland).

Be to, Otava dar kartą paragino „skaidriai ir kruopščiai dokumentuoti aplinkybes“, susijusias su šia žmogžudyste, ir pabrėžė, kad „iki šiol Saudo Arabijos pateikti paaiškinimai yra nepakankamai nuoseklūs ir įtikimi“.

„Jamalo Khashoggi nužudymas yra pasibjaurėtinas ir tolygus didžiulei atakai prieš visų asmenų žodžio laisvę“, – kalbėjo Ch. Freeland per spaudos konferenciją, surengtą Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose.

„Ši byla nėra užbaigta, – pridūrė ji. – Už Jamalo Khashoggi nužudymą atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn.“

Aukščiausio lygio susitikime, kuriame dalyvauja ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas Salmanas), Ch. Freeland lydi Kanados premjerą Justiną Trudeau (Džastiną Triudo).

Rijadas paskelbė, kad dėl J. Khashoggi bylos buvo suimtas 21 įtariamasis. Penkiems jų gresia mirties bausmė.

Tarptautinė bendruomenė spaudžia Saudo Arabiją rasti kaltininkus, žiauriai susidorojusius su J. Khashoggi – JAV gyvenusiu žurnalistu, bendradarbiavusiu su laikraščiu „The Washington Post“ ir nevengusiu kritikos princui Mohammedui.

Pranešama, kad neseniai JAV žiniasklaidai nutekintoje Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ataskaitoje teigiama, kad pats princas Mohammedas sankcionavo žurnalisto nužudymą, tačiau karalystės prokurorai tvirtina, kad sosto įpėdinis neturi nieko bendra su šia žmogžudyste.

Kanados sankcijos paskelbtos tiek įtariamiems nusikaltimą įvykdžiusiems Saudo Arabijos smogikams, tiek princo artimiems patarėjams.

Jas Otava įvedė po to, kai jos sąjungininkės Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos nubaudė šiuos asmenis panašiomis priemonėmis.