Per pirmadienio balsavimą turi būti nuspręsta, kas toliau vadovaus šaliai: ministras pirmininkas Markas Carney ar opozicijos lyderis Pierre'as Poilievre'as.

Iki to laiko, kai D. Trumpas laimėjo antrą kadenciją JAV prezidento poste ir ėmė grasinti Kanados ekonomikai bei suverenitetui, tvirtindamas, kad ši šalis turėtų tapti 51-ąja JAV valstija, atrodė, kad liberalai pralaimės.

Tačiau po agresyvių D. Trumpo kalbų, kurios papiktino daugelį kanadiečių ir paskatino juos atšaukti atostogas JAV bei nebepirkti amerikietiškų prekių, pablogėjo P. Poilievre'o ir Konservatorių partijos pozicijos, nors vos prieš kelis mėnesius atrodė, kad jų laukia lengva pergalė.

Rekordiškai daug kanadiečių – galbūt irgi paskatinti D. Trumpo – šiuose rinkimuose balsavo iš anksto. Tokiu būdu buvo atiduota 7,3 mln. balsų.

„Amerikiečiai nori mus palaužti, kad galėtų mus valdyti, – neseniai sakė Kanados premjeras, išdėstydamas, kaip jis mato šių rinkimų svarbą. – Tai nėra tik žodžiai. Čia tai, kas yra pavojuje.“

„Aš esu jūsų kerštas“

P. Poilievre'as, savo kampaniją vedęs D. Trumpo stiliaus bravūra, tikėjosi, kad pirmadienio rinkimai bus referendumas dėl ilgamečio premjero Justino Trudeau.

J. Trudeau populiarumas ėmė mažėti baigiantis jo valdymo dešimtmečiui, kai visuomenė ėmė reikšti nepasitenkinimą dėl kylančių maisto ir būsto kainų, taip pat didėjančios imigracijos.

Tačiau vėliau D. Trumpo politika tapo pagrindine Kanados visuomenės problema, o P. Poilievre'o panašumas į JAV prezidentą gali jam kainuoti pergalę rinkimuose.

„Jis apeliuoja į tą patį skriaudos jausmą, – apie konservatorių lyderį sakė Kanados istorikas Robertas Bothwellas. – Tai tarsi Trumpas stovėtų ten ir sakytų: „Aš esu jūsų kerštas“.“

Tačiau užsienio politika Kanados rinkimuose nebuvo tokia svarbi nuo 1988-ųjų, kai, ironiška, svarbiausiu klausimu tapo laisvoji prekyba su Jungtinėmis Valstijomis.

Nepriklausomai nuo to, kuris kandidatas laimės pirmadienio rinkimus, jis susidurs su nemažai iššūkių.

Jau kurį laiką Kanada susiduria su pragyvenimo išlaidų krize.

Be to, daugiau nei 75 proc. Kanados eksporto tenka JAV, todėl D. Trumpo grasinimai įvesti didelius muitus ir priversti Šiaurės Amerikos automobilių gamintojus perkelti gamybą į pietus gali rimtai pakenkti šalies ekonomikai.

„Obsesinės idėjos“

Tiek M. Carney, tiek P. Poilievre'as teigė, kad laimėję rinkimus jie paspartins derybas dėl naujos laisvosios prekybos sutarties tarp Kanados ir JAV, siekdami pašalinti abiejų šalių ekonomikai žalingą neapibrėžtumą.

M. Carney turi didelę patirtį sprendžiant ekonomines krizes. Jis vadovavo Kanados centriniam bankui, vėliau tapo pirmuoju ne Jungtinės Karalystės (JK) piliečiu, ėjusiu Anglijos banko vadovo pareigas.

Per rinkimų kampaniją D. Trumpas kiek pritildė savo kalbas apie Kanadą kaip 51-ąją valstiją, tačiau praėjusią savaitę pareiškė, kad Kanada „nustotų egzistuoti kaip šalis“, jei JAV nustotų pirkti jos prekes.

Jungtinių Valstijų prezidentas taip pat nurodė, kad jis nejuokavo apie Kanados tapimą nauja JAV valstija.

„Liberalai turėtų jam sumokėti, – sakė R. Bothwellas. – Trumpo kalbos nėra geros konservatoriams.“

Reaguodamas į D. Trumpo keliamą grėsmę Kanados suverenitetui, M. Carney paprašė rinkėjų suteikti jam tvirtą mandatą derėtis su respublikonu.

„Prezidentas Trumpas turi keletą obsesinių idėjų, ir tai yra viena iš jų, – sakė ministras pirmininkas apie D. Trumpo komentarus, susijusius su Kanados tapimu 51-ąja JAV valstija. – Tai ne juokai. Tai jo labai stiprus noras tai įgyvendinti. Tai viena iš priežasčių, kodėl ši krizė yra tokia rimta.“

Kanados visuomenė eina prie balsadėžių po šeštadienį šalį sukrėtusio taranavimo automobiliu incidento. Tragedija balsavimo išvakarėse privertė kelioms valandoms sustabdyti rinkimų kampaniją.

Kanados policija sekmadienį pranešė, kad žuvusiųjų skaičius per mirtiną incidentą Vankuveryje, kur gatvės festivalio metu automobilis įvažiavo į žmonių minią, išaugo iki 11.

Policijos pareigūnai atmetė terorizmo versiją, ir teigė, kad įtariamasis yra vietinis vyras, turintis psichikos sveikatos problemų.