„Europa ir Kanada kartu yra stipresnės“, – praėjusį mėnesį kalbėdamas Europos Parlamente (EP) pareiškė ministras pirmininkas Markas Carney, kai Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen užsiminė, kad Kanada galėtų tapti pirmąja 27 šalių bloko „asocijuotąja nare“.
Dvi dienas truksiančiame Monrealio susitikime lyderiai stengsis suderinti konkrečius glaudesnių ryšių planus tokiose srityse kaip gynyba, dirbtinis intelektas ir ypatingos svarbos naudingosios iškasenos.
Be konkrečių detalių, siekis pakelti Kanados ir ES santykius į naują lygį išryškino besikeičiančias geopolitines realijas, kurias sukėlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
JAV muitų sulaukusi Kanada ieško naujų ekonominių galimybių užsienyje, kad sumažintų savo priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.
M. Carney teigia, kad ES yra logiška partnerė, ir pajuokavo, jog jo šalis yra „labiausiai europietiška iš ne Europos šalių“.
Toronto Munko pasaulinių reikalų mokyklos moderniosios Europos istorijos katedros vedėjo Timothy Snyderio teigimu, M. Carney siekis megzti ryšius su Europa reaguojant į JAV priešiškumą yra taktiškai pagrįstas.
„Jei jus bet kurią akimirką gali savavališkai atkirsti nuo amerikiečių rinkos, yra prasminga turėti atsargoje kuo daugiau variantų“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Ieškoma kažko kito, ir tas kitas pasirinkimas yra Europa“, – pažymėjo T. Snyderis, pridurdamas, kad JAV prekybos karui galiausiai nuslūgus Kanados pozicijos bus stipresnės ir labiau diversifikuotos.
D. Trumpo ir artimiausių jo sąjungininkų šalyje ne kartą pašiepta ES taip pat ieško patikimų partnerystės ryšių Kinijos ir JAV dominuojamame pasaulyje.
Blokas leido Kanadai prisijungti prie savo gynybos pirkimų aljanso ir pakvietė M. Carney bei Kanados pareigūnus dalyvauti svarbiausiuose ES posėdžiuose.
Dabar tikslas turi būti „pereiti nuo meilės laiškų rašymo vienas kitam prie realių įsipareigojimų“, sakė gilesniam ES ir Kanados bendradarbiavimui pritariantis Vokietijos europarlamentaras Tobias Cremeris.
Asocijuotoji narė?
„Asocijuotosios narės“ statuso kontūrai nėra visiškai aiškūs. ES sutartyse tokia galimybė nenumatyta.
AFP matytame bendros deklaracijos, kuri gali būti priimta viršūnių susitikime, projekte nurodoma, kad Kanada galėtų prisijungti prie „Erasmus“ studentų mobilumo programos, „Galileo“ palydovinės navigacijos programos arba turėti vietą siūlomoje Europos saugumo taryboje – konceptualioje idėjoje, kurią remia EK vadovė.
D. Trumpas pagrasino nutraukti prekybą su ES po to, kai blokas pasiūlė Kanadai asocijuotosios narės statusą, pavadindamas šią idėją ir „juokinga“, ir „priešišku veiksmu“.
Ir D. Trumpas nėra vienintelis, į šį sumanymą žiūrintis su panieka.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijai „Nacionalinis sambūris“ atstovaujanti Europos Parlamento narė Angeline Furet teigė, kad dabartinė laisvoji prekyba su Kanada „griauna mūsų žemės ūkio sektorių“.
Kanados ir ES išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (CETA), pasirašytas 2016-aisiais, panaikina importo muitus 98 proc. produktų, tačiau dar nėra visiškai įgyvendintas.
Jis yra itin nepopuliarus tarp Prancūzijos gyvulininkystės ūkininkų, o keletas bloko narių, įskaitant Prancūziją, jo dar nėra ratifikavusios.
Glaudesnių ryšių su ES idėja taip pat papiktino Kanados konservatorius, sukeldama kaltinimus, kad paprastiems kanadiečiams teks kęsti varginančią Europos biurokratiją.
„Mes niekada nebūsime 51-oji JAV valstija, bet niekada nebūsime ir 28-oji Europos Sąjungos valstybė narė“, – siedamas ryšius su ES ir D. Trumpo grasinimus aneksija, pareiškė Konservatorių partijos lyderis Pierre'as Poilievre'as.
Naujausi komentarai