Tačiau šį kartą debatus praleido liberalusis Varšuvos meras ir Pilietinės koalicijos (KO) kandidatas Rafalas Trzaskowskis ir kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėja Magdalena Biejat.

Jie atsisakė dalyvauti šiuose debatuose, tačiau savo sprendimo plačiau nekomentavo.

Tačiau kai kurie kandidatai viešai kritikavo tai, kad debatuose nedalyvavo R. Trzaskowskis, kuris laikomas artėjančių prezidento rinkimų favoritu.

Pirmadienį debatuose dalyvavo 10 iš 17 kandidatų į prezidentus: konservatyvusis istorikas Karolis Nawrockis, kraštutinių dešiniųjų kandidatas Slawomiras Mentzenas, parlamento pirmininkas Szymonas Holownia, partijos „Drauge“ narys Adrianas Zandbergas, Europos Parlamento (EP) narys Grzegorzas Braunas, parlamento narys Marekas Jakubiakas, kairiųjų kandidatė Joanna Senyszyn, ekonomistas Arturas Bartoszewiczius, politikas Marekas Wochas ir žiniasklaidos veikėjas Krzysztofas Stanowskis.

Debatuose daugiausia dėmesio skirta nacionaliniam saugumui, ekonomikai, sveikatai ir užsienio politikai. Tačiau diskusijų metu išryškėjo nesutarimai dėl euro, Lenkijos karinės paramos Ukrainai ir Varšuvos vaidmens ES.

Lenkijos prezidento rinkimai vyks gegužės 18 dieną.

Jei nė vienas kandidatas nesurinks bent 50 proc. balsų, birželio 1 dieną vyks antrasis rinkimų turas, kuriame dalyvaus du didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukę kandidatai.

Euras ir saugumas

Pirmadienį beveik visi kandidatai pasisakė prieš euro įvedimą Lenkijoje.

S. Holownia teigė, kad diskusijos dėl euro įvedimo šalyje yra beprasmiškos, o S. Mentzenas tvirtino, kad zloto išsaugojimas yra būtinas nacionaliniam suverenitetui.

Tačiau J. Senyszyn vienintelė pasisakė už euro įvedimą, teigdama, kad Varšuva teisiškai įpareigota pasikeisti valiutą pagal ES sutartis.

Kita svarbi pirmadienio vakaro debatų tema – saugumo politika Rusijos daugiau nei prieš trejus metus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą ir Baltarusijos nelegalių migrantų siuntimo per sieną kontekste.

Paklausti apie nuolatines Ukrainos Vakarų sąjungininkų kalbas apie taikos palaikymo pajėgų siuntimą į Ukrainą bet kokios taikos atveju keli kandidatai, įskaitant K. Nawrockį, S. Mentzeną ir G. Brauną, pažadėjo, kad jei laimės rinkimus, tokių planų įgyvendinti neketina.

Tačiau K. Nawrockis daugiausia dėmesio skyrė Lenkijos sienos su Baltarusija apsaugai ir pasiūlė sukurti agentūrą, kuri užsiimtų nelegalių migrantų deportavimu.

ES ieškant būdų, kaip plėtoti Bendrijos gynybos pramonę, A. Zandbergas iškėlė idėją atgaivinti Lenkijos gynybinę industriją. S. Holownia jam antrino, teigdamas, kad tokiu būdu Lenkija galėtų tapti pasauline ginklų eksportuotoja.

Tačiau kairiųjų kandidatė J. Senyszyn nepritarė šioms idėjoms ir sumenkino karo pavojų, pasisakydama už tai, kad dalis gynybos išlaidų būtų perskirstytos sveikatos apsaugai ir būstui.

„Prarastas suverenitetas“

Debatuose taip pat išryškėjo kandidatų priešingos Lenkijos ES vizija.

K. Nawrockis, kuris taip pat laikomas vienu iš pagrindinių pretendentų pakeisti antrąją penkerių metų kadenciją baigiantį Andrzejų Dudą, perspėjo dėl ES federalizmo ir pažadėjo priešintis tolesnei integracijai. Jo teiginiams pritarė S. Mentzenas ir G. Braunas, paraginęs atkurti Varšuvos „prarastą suverenitetą“.

Tačiau kiti kandidatai į prezidentus su tuo nesutiko, teigdami, kad glaudesnis Lenkijos bendradarbiavimas su ES atitinka jos strateginius interesus.

S. Holownios manymu, Lenkija privalo būti stipri tiek ES, tiek NATO veikėja.

Tuo metu sveikatos apsaugos reformų klausimu kandidatai buvo susiskaldę. Vieni siūlė sisteminę pertvarką, kiti pasisakė už mišrų privataus ir valstybinio sektoriaus modelį.

Diskutuodamas socialinių klausimų tema, K. Nawrockis teigė, kad yra pasirengęs aptarti „artimiausio asmens“ statuso teisinį pripažinimą, tačiau atmetė lūkesčius, kad jis pasisakys už LGBTIQ bendruomenės teises.

Daugelis kandidatų taip pat pasisakė už dažnesnius referendumus ir skaitmeninių priemonių naudojimą pilietiniam dalyvavimui. A. Bartoszewiczius žadėjo rengti referendumus svarbiausiais nacionaliniais klausimais, o S. Holownia siūlė įvesti privalomą balsavimą dėl iniciatyvų, sulaukusių didelio visuomenės palaikymo.

Tačiau K. Stanowskis pašiepė piliečių įsitraukimą į politiką, sakydamas, kad rinkėjai turėtų nustoti „trukdyti“ politikams.

Kiti oficialūs debatai, kuriuose greičiausiai dalyvaus visi kandidatai į prezidentus, numatyti gegužės 12 dieną.

Debatus transliuos trys didžiausi Lenkijos televizijos tinklai: visuomeninė televizija TVP ir privatūs transliuotojai „Polsat“ bei TVN.