KILUS KYŠININKAVIMO SKANDALUI EP VADOVĖ PRISTATYS REFORMAS

Europos Parlamentą (EP) sukrėtus kyšininkavimo skandalui, Europos Sąjungos teisėkūros institucijos pirmininkė pirmadienį oficialiai pristatys virtinę reformų.

Tačiau daug EP narių ir stebėtojų mano, kad Robertos Metsolos (Robertos Mecolos) pristatomų pakeitimų nepakaks, kad būtų atkurtas pasitikėjimas institucija.

EP intensyviai stebimas nuo to laiko, kai prieš mėnesį kilus skandalui buvo suimta viena iš 14 R. Metsolos pavaduotojų. Tuomet Belgijos policija surengė reidus kelių esamų ir buvusių EP narių, EP padėjėjų ir su įstatymų leidėjais dirbusių nevyriausybinių organizacijų vadovų namuose ir biuruose.

Belgijos prokurorai tiria įtariamą kyšininkavimą Europos Parlamente Kataro ir Maroko naudai. Per minėtus policijos reidus buvo rasta 1,5 mln. eurų grynaisiais.

Kataras neigė, kad yra kaip nors susijęs su pažeidimais šioje byloje. Marokas tvirtina, kad dėl šių kaltinimų jis tapo nepagrįstų „žiniasklaidos atakų“ taikiniu.

Sulaikyta R. Metsolos pavaduotoja Eva Kaili, kuri jau neteko šio aukšto EP posto, per savo advokatą taip pat pareiškė, kad nieko nežinojo apie jos namuose rastus grynuosius pinigus.

Graikijos europarlamentarė E. Kaili tebėra sulaikyta kartu su kitais trimis įtariamaisiais: jos vaikinu Francesco Giorgi (Frančesku Džordžiu), kuris dirbo EP nario padėjėju, buvusiu EP nariu Pieru Antonio Panzeri (Pjeru Antonijumi Panceriu) ir nevyriausybinės organizacijos vadovu Niccolo Figa-Talamanca (Nikolu Figa-Talamanka), kuris įtariamas mokėjęs EP nariams.

Visi trys įtariamieji vyrai yra italai. Remiantis Belgijos žiniasklaidos pranešimu, F. Giorgi padarė prisipažinimo pareiškimą.

Belgijoje visiems keturiems pateikti kaltinimai dėl „nusikalstamo susivienijimo, korupcijos ir pinigų plovimo“. Graikija ir Italija pradėjo savo tyrimus.

R. Metsola pažadėjo imtis skubių veiksmų, kad „sustiprintų Parlamento sąžiningumą, nepriklausomumą ir atskaitomybę“. Ji taip pat teigė, jog korupcijos skandalas parodė, kad „Europos demokratija yra puolama“.

R. Metsola pirmadienį  pradės pirmąją 2023 metų EP plenarinę sesiją Strasbūre Prancūzijos rytuose ir oficialiai paskelbs apie jau parengtas priemones.

Tarp jų – buvusių EP narių patekimo į Parlamentą apribojimas, išorės asmenų, kurie užsiima lobistine veikla, susitinka ar kalba Parlamente, registravimas, viešas EP narių gaunamų dovanų ir kelionių registras, bausmės už pažeidimus.

Tačiau teisės ekspertai ir kai kurie aukšto rango Europos Parlamento nariai sako, kad šių žingsnių nepakanka.

Reikia rimtesnių veiksmų

Prancūzijos verslo mokyklos HEC ES teisės profesorius Alberto Alemanno (Albertas Alemanas) sakė nemanantis, kad „šių kelių taisyklių užtektų naujai politinei kultūrai Europos Parlamente sukurti“.

„Šis skandalas Europos Sąjungos patikimumui yra daug rimtesnis nei kiti, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Galėjome tikėtis rimtesnio, struktūriškesnio atsako nei anksčiau.“

Europos Parlamento centristų frakcijos „Renew“ vadovo Stephane'o Sejourne (Stefano Sežurnė) teigimu, šis skandalas parodė, jog būtina sukurti ES instituciją, kurios užduotis būtų užtikrinti „viešojo gyvenimo skaidrumą Europos lygmeniu“.

Tokią idėją Europos Komisija siūlė ir anksčiau, tačiau ji taip ir nebuvo įgyvendinta.

Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas (Danielis Froindas) teigė, kad Europos Parlamento narių turtas turėtų būti viešai skelbiamas jų kadencijos pradžioje ir pabaigoje, o pranešėjų apsauga turėtų būti sustiprinta.

EP kairiųjų frakcijos pirmininkė Manon Aubry (Manon Obri) pareiškė, jog „nepriimtina“, kad buvo sušvelnintos platesnio masto reformos, kurių europarlamentarai reikalavo iškart po skandalo.

Įtariamos korupcijos byla ir toliau krečia įstatymų leidybos instituciją.

Sausio pradžioje Belgijos prokurorų prašymu Europos Parlamentas pradėjo procedūrą dėl kitų dviejų EP narių teisinės neliečiamybės panaikinimo: belgo Marco Tarabellos (Marko Tarabelos), kurio namuose gruodžio mėnesį buvo atlikta krata, ir italo Andrea Cozzolino (Andrėjos Kodzolino).

M. Tarabella sekmadienį pripažino, kad nedeklaravo apmokėtos kelionės į Katarą 2020 metų vasario mėnesį. Jo advokatas sakė, kad tai buvo aplaidumas.

Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai kita Europos Parlamento narė iš Belgijos Maria Arena (Marija Arena) prisipažino, kad  „pamiršo“ deklaruoti panašią 2022-ųjų gegužę Kataro apmokėtą kelionę.

Skandalas grasina užtemdyti šią savaitę vyksiančią EP plenarinę sesiją.

Po to, kai R. Metsola pristatys reformas, trečiadienį europarlamentarai balsuos dėl to, kas pakeis E. Kaili atsilaisvinusiame EP pirmininkės pavaduotojo poste.

Stebėtojai teigia, kad šis atvejis, kurį kai kurie Europos Parlamento nariai ir žiniasklaida pavadino „Katargeitu“, gali pakenkti po pusantrų metų vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.

Visuomenės reakcija į skandalą yra „daug stipresnė nei Europos lyderiai nori pripažinti“, – sakė A. Alemanno.