Kinija pirmadienį atmetė JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimą, esą ji pavogė nepilotuojamą amerikiečių karinio laivyno tyrimų zondą, kinų valstybinei žiniasklaidai susirūpinus, kad būsimo Amerikos vadovo diplomatinės patirties stoka gali įžiebti konfrontaciją tarp šių dviejų valstybių.

Zondo konfiskavimas tarptautiniuose vandenyse Pietų Kinijos jūroje ketvirtadienį dar labiau padidino tarp dviejų didžiausių pasaulio karinių galybių tvyrančią įtampą.

Sekmadienį, Pekinui ir Vašingtonui paskelbus, kad zondas bus sugrąžintas, D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Turėtume pasakyti Kinijai, kad nenorime susigrąžinti drono, kurį jie pavogė. Tegu jie jį pasilieka!“.

Kinija suskubo atmesti D.Trumpo kaltinimą, esą ji zondą pavogė. Pirmadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying (Hua Čunjing) pareiškė, kad toks pareiškimas „yra netikslus“.

„Įsivaizduokite, kad radote kažką gatvėje – pirmiausia turite patikrinti, įsitikinti (kam tai priklauso), ir tik tada kažkam grąžinti“, – sakė ji spaudos konferencijoje.

Pasak Hua Chunying, tarp abiejų šalių vyksta „sklandi komunikacija kariniais kanalais, ir mes manome, kad šis incidentas bus tinkamai sutvarkytas“. Daugiau informacijos atstovė nepateikė.

Penktadienį Pentagonas pranešė, kad Kinija „neteisėtai“ pagrobė JAV karinių jūrų pajėgų autonominį zondą už maždaug 50 jūrmylių (90 km) į šiaurės vakarus nuo Filipinų Subiko įlankos, Pietų Kinijos jūros tarptautiniuose vandenyse.

Kinija paaiškino, kad zondas buvo paimtas, nes kėlė didelę grėsmę kitų laivų saugumui.

Ji taip pat pareiškė, kad „griežtai priešinasi“ JAV žvalgybinei veiklai ir prašo Vašingtono ją nutraukti.

JAV paaiškino, jog minėtas aparatas renka duomenis apie vandens temperatūrą, druskingumą ir skaidrumą.

Vagyste Pekinas buvo apkaltinas ir ankstesnėje D.Trumpo žinutėje, kuri tviteryje pasirodė su rašybos klaida.

„Kinija tarptautiniuose vandenyse pavagia Jungtinių Valstijų karinio laivyno tyrimų droną – per beprezidentį aktą ištraukia jį iš vandens ir nusiveža į Kiniją“, – savo mėgstamiausiame socialiniame tinkle parašė nekilnojamojo turto magnatas.

Valstybinis Kinijos dienraštis „China Daily“ šiai temai skyrė savo vedamąjį.

„Šioje žinutėje tikrai stebina tai, kad būsimasis JAV prezidentas visiškai klaidingai pateikė, kas iš tiesų įvyko – tai labiau pavojinga nei juokinga“, – parašė jis.

Straipsnyje sakoma, kad D.Trumpo elgesys „gali lengvai nuvesti Kinijos ir JAV santykius prie to, ką Obama vadina „visiško konflikto“ būsena“. Dienraštis šalia šio straipsnio taip pat paskelbė karikatūra, kurioje D.Trumpas vaizduojamas raitas ant buliaus įjojantis į porceliano parduotuvę, stebint pasibaisėjusiems JAV verslininkams.

Kitame straipsnyje cituojami ekspertai, pasak kurių, D.Trumpo elgesys yra „diplomatiškai netinkamas“.

D.Trumpas pastarosiomis savaitėmis jau ne kartą supykdė Pekiną: kėlė klausimus dėl seniai nusistovėjusios JAV politikos Taivano klausimu, apkaltino Pekiną manipuliuojant valiutomis ir pagrasino įvesti baudžiamuosius tarifus importui iš Kinijos.

„Neprezidentinis“

„D.Trumpas nesielgia taip, kaip derėtų prezidentui, kuris kitą mėnesį taps Baltųjų rūmų šeimininku. Jis neturi supratimo, kaip vadovauti supervalstybei“, vedamajame rašo nacionalistinis laikraštis „Global Times“, kuris palaiko glaudžius ryšius su valdančiąja Komunistų partija.

Minimas incidentas įvyko tvyrant įtampai Pietų Kinijos jūroje, kur Kinija intensyvina savo pretenzijas, versdama mažyčius rifus ir saleles daug didesnėmis dirbtinėmis salomis.

Brunėjus, Malaizija, Filipinai ir Vietnamas irgi reiškia pretenzijas į teritorijas Pietų Kinijos jūroje, kuria kerta vieni intensyviausių tarptautinės prekybos maršrutai.

Jungtinės Valstijos oficialiai teigia esančios nešališkos teritorinių ginčų atžvilgiu, bet ne kartą pabrėždavo, kad visos pretenzijos į jūrines teritorijas turi būti grindžiamos tarptautiniais įstatymais ir būtinybe užtikrinti laivybos laisvę.

JAV kariuomenė yra surengusi kelias „navigacijos laisvės“ operacijas, kai Amerikos laivai arba lėktuvai priartėdavo prie salų, rifų ir seklumų Pietų Kinijos jūroje, į kurias reiškia teises Pekinas.

Tokios misijos sulaukdavo pikto Kinijos atsako. Pekinas kaltindavo Vašingtoną provokuojančiu elgesiu, galinčiu sukelti karinį incidentą.

„Jeigu ateityje pamatysime, kad užsienio laivai dislokuoja sonarus arba povandenius sklandytuvus Pietų Kinijos jūroje, geriau jau tūkstantį jų konfiskuosime per klaidą, negu praleisime bent vieną“, – rašoma kitame „Global Times“ straipsnyje.