Kinija kino akimis: mokomės iš sėkmingiausiųjų | KaunoDiena.lt

KINIJA KINO AKIMIS: MOKOMĖS IŠ SĖKMINGIAUSIŲJŲ

"Esamų vyriausybės pastangų nepakanka: kinai skundžiasi dėl taršos, kritikuojame ankstesnę vieno vaiko politiką, puolame žiaurią teisėtvarką ir peticijų sistemos veidmainiavimą", –  gimtosios šalies problemas identifikuoja Kinijoje užaugęs Mohan Zhangas.

24-erių Mohan Zhangas gimė Siane, istorinėje Kinijos sostinėje. Šis miestas ilgiau nei 3000 metų vadinamas vienu iš Kinijos ekonomikos, kultūros ir politikos centrų. Sakoma, kad čia kadaise prasidėjo Šilko kelias.

Šiuo metu vaikinas gyvena ir studijuoja Belgijoje, rašo magistro darbą, kuriuo analizuoja kinų tradicinę architektūrą. Vaikinas siekia išsiaiškinti, kaip būtų galima transformuoti šalyje esančius komunistinius pastatus, kuriuos įkvėpė Sovietų Sąjungos architektūra, ir kaip tokie pastatai galėtų sujungti kinus į tikrą bendruomenę, kaip žvelgiant iš Kinijos istorijos perspektyvos visada buvo įprasta.

Savo šalies istorija besidomintis Mohan Zhangas viešnagės Kaune metu sutiko atsakyti į bene stereotipiškiausius klausimus, susijusius su Kinija. Jo akimis, gimtoji šalis turi daug vidaus ir užsienio politikos problemų, tačiau stengiasi su jomis susidoroti. Jis taip pat sako, kad, kaip ir dauguma kinų, laukia, kada išmuš suvienytos tautos valanda ir bus išspręstas ginčas su Tibetu ir Taivanu.

– Tiesa ar ne, kad kinai nekenčia japonų? O gal tik užsieniečiams iš šalies taip atrodo?

– Nenorėčiau būti labai griežtas. Yra ne vienas atsakymas į šį klausimą. Japonijos fašizmas ne tik pakeitė mūsų istoriją – jų įsiveržimas į mūsų šalį paskatino tai, kad buvo žiauriai naikinami Kinijos civiliai gyventojai. Nankino žudynės, prasidėjusios 1937 m., yra tik vienas iš daugybės Japonijos kariuomenės žiauraus elgesio pavyzdžių. Priešingai nei Vokietija, Japonijos vyriausybė vis dar atsisako atsiprašyti už tai, ką jie padarė.

Nors kaip kinas vis dar turiu kaltinimų Japonijos vyriausybei, kartu žaviuosi šia šalimi, nes ji prisideda prie pasaulinės aukštųjų technologijų ir kultūros plėtros. Užrašas "Pagaminta Japonijoje" yra indikatorius, rodantis aukštą produkto kokybę.

Yra senas kiniškas posakis: "师夷长技以制夷". Jis reiškia: "Nugalėk kitą žaisdamas pagal jo taisykles, tik geriau žaisdamas". Štai kodėl dalis Kinijos žmonių laikinai pamiršta neapykantą, mokosi iš Japonijos, kad mūsų šalis galėtų augti ir atkeršytų taikiu būdu.

– Kaip kinai mato Tibeto ir Taivano problemas?

– Aš vis dar stoviu nacionalinės vienybės pusėje. Nėra jokios abejonės, kad Tibetas yra Kinijos provincija, o tokia padėtis buvo nuo Yuan dinastijos laikų 1271 m. Bet kokia jėga, kuri bando atskirti Tibetą nuo mūsų šalies, yra laikoma prieše, kuri kenkia etninei vienovei. Būtent taip nacionaliniu lygiu Kinija mato Tibeto problemą. Manęs ne kartą klausė, ar aš, kaip kinas, galiu įvažiuoti į Tibetą. Mano atsakymas visada yra taip, o vienintelis būdas patekti į Tibeto sritį yra turėti galiojančią Kinijos vizą.

Palyginti su Tibeto, Taivano istorija yra visiškai kitokia. Kadangi tiek žemyne esančios valstybės dalies, tiek Taivano oficialiame pavadinime (Kinijos Liaudies Respublika, Kinijos Respublika) yra žodis "Kinija", pagal 1992 m. konsensusą abi šalys pripažįsta, kad yra tik viena "Kinija". Tiek žemyninė Kinija, tiek Taivanas priklauso tai pačiai Kinijai, tačiau abi šalys sutinka interpretuoti šios vienos Kinijos prasmę pagal savo apibrėžimus. Todėl mums, žemyninei Kinijai, tai yra visiškai vidaus klausimas. Žinoma, žmonės laukia, kada ateis visos tautos susivienijimo diena.

– Ar tiesa, kad Kinijoje labai svarbu, iš kur tu esi kilęs?

– Tai svarbu, bet pastaruoju metu ši svarba mažėja. Sistema, vadinama hukou, reiškia, kad kai kuriuose miestuose, jei ten nėra šeimos registro, jums neleidžiama, pavyzdžiui, pirkti namo. Aš manau, kad tai yra būdas subalansuoti vietos ekonomiką ir populiaciją, nes mano šalyje gyvena daugiau nei 1,3 mlrd. žmonių.

– Kaip manote, ar įmanoma, kad vieną dieną autonomiją turintis Honkongas ir Makao bus visiškai laisvos teritorijos?

– Bet juk taip ir yra – Honkongas ir Makao ir šiandien yra laisvi. Nuo tada, kai šie du regionai grįžo į Kinijos rankas, jie turi savo ekonominę sistemą, didelę politinę nepriklausomybę ir netgi atskirą kalbos standartų sistemą, kurią išlaikė iki šiol. Vienintelė galimybė ateityje, kad žemyninė dalis, Honkongas ir Makao suartės, o siena bus mažiau svarbi ir akivaizdi.

– Ar kinai patenkinti valdžios vykdoma politika?

– Ir taip, ir ne. Vyriausybė padarė sprendimų, kurie tikrai pagerino žmonių gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, kovodama su korupcija, propaguodama greituosius geležinkelius, gerindama sveikatos, pensijų draudimo sąlygas ir kita.

Tačiau esamų vyriausybės pastangų nepakanka: kinai skundžiasi dėl taršos, kritikuojame ankstesnę vieno vaiko politiką, puolame žiaurią teisėtvarką ir peticijų sistemos veidmainiavimą. Laimė, dėl socialinės žiniasklaidos plėtros kritikuoti vyriausybę dabar yra kur kas paprasčiau, internete lengva rasti ir teigiamų, ir neigiamų komentarų, net jei filtras vis dar egzistuoja.

– Kaip vertinate tai, kad neseniai Kinijoje, panaikinus šalies vadovo kadencijų limitą, dabartinis valstybės lyderis Xi Jinpingas savo poste gali pasilikti iki mirties?

– Viskas priklauso nuo to, ar jis nukreips valdžią netinkamu keliu, kaip įvyko Kultūrinės revoliucijos metu. Jei vyriausybė tikrai pasuks tokiu keliu, norėčiau pasakyti, kad tai bus nuostolis Kinijai.

– Kinija yra unikalus komunizmo ir rinkos ekonomikos sintezės pavyzdys. Kaip pakomentuotumėte šį teiginį?

– Žvelgiant iš mano perspektyvos, tai tikrai yra unikalus ir veiksmingas modelis, nes Kinija yra labiausiai išsivysčiusi šalis socialistinių valstybių grupėje. Dėl šios unikalios sistemos Kinija netgi tapo antra pagal dydį ekonomika pasaulyje.

– Valdžios akimis: kokios yra didžiausios Kinijos vidaus ir užsienio politikos problemos?

– Kalbant atvirai, mes turime labai daug vidinių ir išorinių problemų. Aš negaliu pasakyti, kuri iš jų yra didžiausia, bet akivaizdu, kad, turint omenyje Kinijos vaidmenį šių dienų pasaulyje, tarsi neišvengiama turėti problemų su kitomis šalimis. Be to, reikia suprasti, kad Kinija dalijasi siena net su 20 valstybių, todėl pasiekti gyvenimo ir darbo harmoniją nėra paprastas uždavinys.

– Kaip kinai mato visą likusį pasaulį?

– Dauguma Kinijos žmonių palyginti turi platesnį supratimą apie pasaulį, nes mūsų šalis geografiniu požiūriu yra didelė. Gyvenimas tokioje šalyje ugdo žmones, kad jie turėtų platesnę mąstyseną. Kartu Kinija vis dar yra vystymosi stadijoje, todėl ir dėl šios priežasties kinai natūraliai žvelgia į kitas pasaulio šalis, kad pamatytų, kaip veikia kiti.

Aš Belgijoje gyvenu ir studijuoju jau dvejus metus. Bendraudamas su belgais pajutau, kad Vakarų Europos šalyse, nes jos yra gerai išvystytos ir geografiškai mažos, gyvenantys žmonės gali manyti, kad yra pasaulio centras, dėl to kartais atsisakoma tirti likusį pasaulį. Aš manau, kad Belgija labai skiriasi nuo Kinijos.

– Kokią Kiniją ateityje įsivaizduojate?

– Mano šalis turi labai daug problemų, su kuriomis reikia kovoti, turint omenyje tokią didelę populiaciją ir nesubalansuotą šalies vystymąsi. Aš tikrai negaliu įsivaizduoti savo šalies tobulo paveikslo artimoje ateityje. Tikiuosi, kad mano šalis mokysis iš sėkmingų išsivysčiusių šalių patirties, kartu apsaugos žmones nuo karo, kad būtų sukurta stabili ir taiki Kinija.

Gairės: Kinija, kinai, komunizmas
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS