Kinija trečiadienį paskelbtame savo nacionalinės gynybos plane kalba apie modernios, aukštosiomis technologijomis aprūpintos kariuomenės sukūrimą, kaltina Vašingtoną pakertant pasaulinį strateginį stabilumą ir perspėja Taivaną nesiekti nepriklausomybės.

Pirmoji nuo 2012 metų baltoji knyga suteikia retą progą įžvelgti, kokia yra didžiausia pasaulio kariuomenė ir kokias karines ambicijas puoselėja Pekinas.

„Tarptautinės strateginės varžybos intensyvėja“, – sakoma dokumente. Jame nurodoma, kad Jungtinės Valstijos pakoregavo savo nacionalinio saugumo ir gynybos strategijas, ir ėmėsi „vienašališkos politikos“.

Dokumente rašoma, kad JAV provokavo ir sustiprino konkurenciją tarp didžiųjų šalių, reikšmingai padidino savo išlaidas gynybai, siekė papildomų pajėgumų branduolinės, kosminės, kibernetinės ir raketinės gynybos (srityse), pakirto pasaulinį strateginį stabilumą.

Plane raginama skirti Liaudies išvadavimo armijai (LIA) daugiau moderniausių technologijų ir pripažįstama, kad ji „vis dar labai atsilieka nuo pirmaujančių pasaulio kariuomenių“.

Karas plėtojasi „protingo kariavimo“ link, sakoma nacionalinio saugumo plane, paminint vis didesnį dirbtinio intelekto naudojimą, didžiuosius duomenis ir „naujas aukštąsias karines technologijas, grindžiamas IT“.

LIA šiuo metu didžiausią dėmesį skiria technologijoms, kad šiuo požiūriu prisivytų JAV ir Vakarų Europos ginkluotąsias pajėgas. Pranešama, kad kinai stato trečią lėktuvnešį ir kuria naujos kartos eskadrinius minininkus, naikintuvus ir balistines raketas.

Kinijos išlaidos gynybai yra mažesnės tik už JAV. Anksčiau šiais metais Pekinas sakė planuojantis 2019 metais padidinti jas 7,5 proc., bet nepaisydamas ambicingų planų tvirtina, kad Kinijos armija yra „tvirta jėga“, kovojanti „už pasaulinę taiką“.

Kinija taip pat skelbia, kad „neatsisakys jėgos panaudojimo“ siekdama suvienyti Taivaną su žemynine savo dalimi, ir žada imtis visų būtinų karinių priemonių „separatistams“ įveikti.

„LIA ryžtingai įveiks bet ką, kas bandys atskirti Taivaną nuo Kinijos“, – pabrėžiama baltojoje knygoje. Nacionalinės gynybos baltojoje knygoje Kinija tarp svarbiausių savo prioritetų nurodė „Taivano nepriklausomybės“ sulaikymą ir kovą su separatistinėmis laikomomis jėgomis Tibete ir Sindziange.

Gynybos ministerijos atstovas Wu Qianas (U Čianas) sakė, kad Taivano separatizmo grėsmė auga, ir perspėjo, kad tie, kurie siekia Taivano nepriklausomybės, atsidurs aklavietėje.

Baltojoje knygoje taip pat nurodoma, kad JAV, Japonijos ir Australijos veiksmai stiprinant savo karinį buvimą ir aljansus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione neša regionui nežinomybę.

Dokumente sakoma, kad JAV raketinės gynybos sistemos dislokavimas Pietų Korėjoje smarkiai sutrikdė regiono strateginę pusiausvyrą. Toliau atkreipiamas dėmesys į naują Japonijos pokario konstitucijos interpretavimą, kad japonų kariuomenė galėtų veikti toliau nuo jos krantų.

Kinijos karinė ekspansija pastaraisiais metais kėlė Ramiojo vandenyno regiono, kuriame ilgą laiką dominavo JAV karinis laivynas, šalių susirūpinimą.