Briuselis šį pasiūlymą pristatė antradienį, siekdamas peržiūrėti savo kibernetinio saugumo taisykles ir sustiprinti Europos gynybą nuo padažnėjusių kibernetinių atakų.
Pasiūlyme neminima jokia konkreti šalis ar bendrovė, tačiau ES prekybos klausimais laikosi vis griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu, dažnai remdamasi saugumo sumetimais.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas trečiadienį žurnalistams sakė, kad bloko žingsnis prilygsta protekcionizmui.
„Raginame ES vengti toliau eiti klaidingu protekcionizmo keliu, antraip Kinija neišvengiamai imsis būtinų priemonių, kad ryžtingai apgintų teisėtas Kinijos įmonių teises ir interesus“, – spaudos konferencijoje sakė Guo Jiakunas.
Pagal minimus planus Europos Sąjunga blokuotų trečiųjų šalių bendrovių dalyvavimą Europos mobiliojo ryšio tinkluose, jei jos būtų laikomos grėsme saugumui. Taip būtų tęsiama linija, pagal kurią 2023 metais iš tinklų buvo pašalintos Kinijos bendrovės „Huawei“ ir ZTE.
ES įvertins, kurias valstybes ar tiekėjus uždrausti, ir, kai tik bus nustatyti, telekomunikacijų paslaugų teikėjai turės trejus metus juos palaipsniui pašalinti iš savo tinklų.
Briuselis naują žingsnį žengė po to, kai 2023 metų priemonės nenulėmė pakankamų pokyčių 27 šalių bloke.
Dabartinės taisyklės suteikia nacionalinėms valdžios institucijoms įgaliojimus nustatyti apribojimus, tačiau tik mažiau nei pusė ES valstybių narių jas panaudojo, kad apribotų arba pašalintų didelės rizikos tiekėjus.
Valstybės „to neįgyvendino, todėl dabar siūlome, kad tai taptų privaloma“, žurnalistams sakė ES technologijų vadovė Henna Virkkunen.
Jungtinės Valstijos jau seniai uždraudė „Huawei“ ir bandė įtikinti sąjungininkes pasekti jų pavyzdžiu, baiminantis, kad jos produktai gali būti naudojami ryšiui stebėti.
Guo Jiakunas įspėjo, kad ES planai vėl pareikalaus, jo žodžiais, milžiniškų ekonominių kaštų.
„Tai atviras protekcionizmas. Elgesys, kai be pagrindo kišamasi į rinką ir einama prieš ekonomikos dėsnius, ne tik nepadeda pasiekti vadinamojo saugumo, bet ir atneša milžiniškų nuostolių“, – sakė jis.
Kritika iš „Huawei“
ES neįvardijo „Huawei“, tačiau bendrovė jau sukritikavo planus.
„Teisėkūros pasiūlymas apriboti arba pašalinti ne ES tiekėjus remiantis kilmės šalimi, o ne faktiniais įrodymais ir techniniais standartais, pažeidžia pagrindinius ES teisinius sąžiningumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus“, – sakoma bendrovės pareiškime.
„Atidžiai stebėsime tolesnę teisėkūros proceso eigą ir pasiliekame visas teises ginti savo teisėtus interesus“, – pridūrė ji.
Briuselis šį pasiūlymą pristatė kaip dalį planų peržiūrėti savo kibernetinio saugumo taisykles, siekiant sustiprinti Europos gynybą nuo padažnėjusių kibernetinių atakų.
EK nurodė, kad bendradarbiaus su ES narėmis, siekdama nustatyti ir apsvarstyti, kokių veiksmų imtis kovojant su rizika 18-oje ypatingos svarbos sektorių, pavyzdžiui, energetikos ir sveikatos apsaugos.
EK trečiadienį taip pat turi pristatyti savo pasiūlymą dėl Skaitmeninių tinklų akto, skirto pertvarkyti Europos telekomunikacijų tinklus.
ES nori sustiprinti savo konkurencingumą ir paskatinti investicijas. Tačiau kritikai teigia, kad tai sudėtinga, kai pagrindiniai sektoriai, įskaitant telekomunikacijas ir gynybą, yra fragmentuoti dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, trukdančių didinti veiklos mastą.
Svarbesnis klausimas – iš kur bus gauti pinigai, nes Briuselis teigia, kad Europai reikia 200 mlrd. eurų norint modernizuoti telekomunikacijų tinklą.
Kad nauja tvarka įsigaliotų, siūlymus dar turės patvirtinti valstybės narės ir Europos Parlamentas.
Naujausi komentarai