27 valstybių bloko aplinkos ministrai susirinko Briuselyje, artėjant JT terminui parengti 2035 metų kovos su visuotiniu atšilimu planus.

„Galiausiai, mes ir toliau būsime arba ambicingiausi, arba vieni ambicingiausių“, – Briuselyje vykusiame ES aplinkos ministrų susitikime žurnalistams sakė ES klimato reikalų komisaras Wopke Hoekstra.

„Esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad tas lyderystės vaidmuo, kurį anksčiau atlikome, išliks ir šiais bei kitais metais“, – pridūrė jis.

ES, viena didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų skleidėjų pasaulyje po Kinijos, Jungtinių Valstijų ir Indijos, iki šiol buvo labiausiai įsipareigojusi vadovauti pasaulinei kovai su klimato kaita.

Todėl blokas tikėjosi pasistūmėti į priekį ir per lapkritį vyksiančią JT klimato kaitos konferenciją (COP30) pateikti dokumentą su ambicingesniu 2040 metų tikslu.

Tačiau dėl to dar turi susitarti valstybės narės, todėl Briuselis ieško paskutinės minutės sprendimo.

Danija, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES Tarybai, pasiūlė pateikti JT „ketinimų pareiškimą“, o ne griežtai nustatytą tikslą.

Tai apimtų įsipareigojimą sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 66,3–72,5 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, tikintis, kad vėliau šis diapazonas bus susiaurintas.

„Toks požiūris užtikrintų, kad ES į JT klimato kaitos viršūnių susitikimą nevyktų tuščiomis rankomis“, – teigė Danijos atstovas.

Tačiau net ir tai dar toli gražu nėra galutinis susitarimas, ir ketvirtadienio derybos gali užsitęsti. Vienas Europos diplomatas pasiūlė žurnalistams atsinešti miegmaišius.

„Geriau nei nieko“

Beveik 200 šalių, prisijungusių prie 2015 metų Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, vasarį turėjo pateikti atnaujintą politiką, kurioje būtų nustatytas griežtesnis 2035 metų išmetamųjų teršalų mažinimo tikslas ir išsamus planas, kaip jį pasiekti.

Tačiau tik nedaugelis jų suspėjo iki termino, kuris buvo pratęstas iki rugsėjo, todėl planus vis dar galima įvertinti iki lapkričio 10 dieną Brazilijos mieste Beleme prasidėsiančios COP30 konferencijos.

Nors „ketinimų pareiškimas“ neprilygsta oficialiam pareiškimui, jis yra „daug geriau nei nieko“, teigė vienas aukšto rango ES diplomatas.

„Tai tarsi gelbsti ES reputaciją tarptautiniu lygmeniu“, – pridūrė Klimato tyrimų grupės E3G analitikė Elisa Giannelli.

JT paragino pasaulio lyderius, įskaitant Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulę von der Leyen, kitą savaitę Niujorke vyksiančioje JT Generalinėje Asamblėjoje paskelbti savo įsipareigojimus.

Pagal vadinamąjį Europos žaliąjį kursą, ES iki 2050 metų siekia tapti neutralia anglies dioksido atžvilgiu ir teigia, kad jau 37 proc. sumažino klimato kaitą skatinančių teršalų kiekį lyginant su 1990 metais.

Tačiau klausimai apie klimato kaitą Briuselyje vis dažniau lieka antrame plane, pasikeitus politiniams vėjams.

Dėl karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose saugumas ir gynyba dabar yra svarbiausi klausimai, teigė ekspertų grupės „Strategic Perspectives“ direktorė Linda Kalcher.

Dešiniojo sparno atstovų pergalės rinkimuose keliose valstybėse narėse ir Europos Parlamente (EP) pažabojo ambicijas. EK, susidūrusi su aršia Kinijos ir JAV konkurencija dėl muitų, nukreipė savo veiksmus į pramonės skatinimą.

„Blogas signalas“

Būtent čia įstrigo komisijos pasiūlymas iki 2040 metų 90 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Danija ir Ispanija yra tarp tų šalių, kurios siekia pritarimo. Tačiau kitos, pavyzdžiui, Vengrija, Čekija ir Lenkija, mano, kad toks tikslas yra pernelyg ambicingas ir žalingas pramonei.

„Mūsų analizė rodo, kad iki 2040 metų galime didelėmis sąnaudomis iki 83 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį“, – ketvirtadienį sakė Lenkijos valstybės sekretorius klimato kaitos klausimais Krzysztofas ​​Bolesta, pridurdamas, kad jo vyriausybė nori išimties gynybos pramonei.

Prancūzija, kenčianti nuo nestabilios finansų padėties ir užsitęsusios politinės krizės, prieš įsipareigodama nori daugiau aiškumo dėl investicijų sistemos, skirtos dekarbonizacijai remti.

Praėjusią savaitę Paryžius ir Berlynas paragino aptarti 2040 metų tikslą spalį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime – taip iš esmės atidėdami sprendimą, kurį komisija tikėjosi priimti ketvirtadienį.

Šis vėlavimas nusiuntė „blogą signalą“ ir sukėlė abejonių dėl ES lyderystės, teigė Pasaulio gamtos fondo (WWF) analitikas Michaelas Sicaud-Clyetas, pridurdamas, kad blokas „praranda savo patikimumą“ klimato kaitos srityje.