KOVA DĖL ETERIO: PAPRASTI MIRTINGIEJI PRIEŠ ELITĄ

Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC patiria sunkumų, kuriuos, gal kiek sutirštinus spalvas, galima pavadinti identiteto krize. Darbo galima netekti dėl sunkiai suvokiamos priežasties: pvz., dėl pernelyg taisyklingos anglų kalbos.

Atitrūko nuo tikrovės

Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas laikomas seniausia tokio pobūdžio organizacija. Bet kuris namų ūkis, turintis televizorių ir norintis žiūrėti tiesiogiai transliuojamas laidas, moka licencinį mokestį – 159 svarus (apie 191 euro) per metus. Taip kompensuojama bent dalis pajamų, kurias BBC gautų iš reklamos. Savo ruožtu nacionalinis transliuotojas įsipareigoja aprėpti „kuo daugiau skirtingų auditorijos grupių“. Būtent tai ir tampa akmeniu lygiame BBC kelyje.

Naujoji Didžiosios Britanijos kultūros ministrė Nadine Dorries neseniai pareiškė, esą BBC yra paženklintas „nepotizmo“ ir „grupinio mąstymo“, kad atstovauja tik tų, „kurių mamos ir tėčiai ten dirba“, bet ne platesnių gyventojų sluoksnių nuomonei.

Transliuojame šalyje, kurioje yra neįtikėtinai daug balsų ir akcentų, bet eteryje mes jų beveik negirdime.

Be to, N.Dorries sukritikavo kompanijos personalo socialinės kilmės homogeniškumą ir BBC eteryje girdimą kalbą – ji pernelyg taisyklinga. Ministrė pasigedo etnografinių regionų tarties skambesio. Nepaisant pastangų ir skiriamų lėšų, transliuotojo programos, esą, turi mažai ką bendro su realybe, kurioje nestinga įvairovės.

Personalo kvotos

Ministrės kritika sukėlė nuostabą, nes kaip tik dabar BBC ypač akcentuoja įvairovę. Transliuotojas svetainėje skelbiasi siekiąs nustatyti visame žiniasklaidos sektoriuje „auksinį įvairovės ir įtraukties standartą“.

Įvairovės reikalais 2019 m. lapkritį paskirta rūpintis June Sarpong, kurios tėvai yra iš Ganos. Gaudama 267 tūkst. svarų (apie 320 tūkst. eurų) atlyginimą per metus ji tris dienas per savaitę po kelias valandas užsiima „įvairaus ir visa apimančio turinio“ inicijavimu.

Siekiant didinti BBC reprezentatyvumą, transliuotojui buvo keliami ir konkretūs tikslai. Pvz., 2020 m. rudenį kompanija paskelbė, kad per ateinančius 3–5 metus pasieks vadinamąją 50:20:12 darbo jėgos kvotą. T.y., 50 proc. darbuotojų turės būti moterys, 20 proc. bus etninių mažumų atstovai, o 12 proc. – žmonės, turintys negalią. Logiška, kad atitinkami reikalavimai įrašomi net ir darbo skelbimuose.

Šiek tiek prieskonių

Nuo 1996 m. veikia BBC radijo stotis, skirta britams, kilusiems iš Azijos migracijos, „Asian Network“. Tiesa, jo turinys pritaikytas tikslinei auditorijai – 18–34 metų iš Indijos subkontinento kilusiems klausytojams, bet nepatrauklus žmonėms, kurių šaknys yra kituose Azijos regionuose, pvz., Malaizijoje, Kinijoje, Honkonge ar Japonijoje. Jų šalyje yra 3,1 proc. – ne ką mažiau nei 4,9 proc. gyventojų, kilusių iš Indijos, Pakistano ir Bangladešo kartu sudėjus.

Moderatoriams ir naujienų pranešėjams leidžiama kalbėti su švelniu etnografinį regioną atspindinčiu akcentu. Iš Jamaikos kilęs Neilas Nunesas sava Karibų regiono subtilumais pagardinta kalba nuo 2006-ųjų praneša naujienas BBC „Radio 4“ eteryje. Pakistaniečių kilmės Zenab Ahmed, priešingai, neteko darbo Azijos redakcijos tinkle: jos tobula standartinė anglų kalba disonavo su programos turiniu.

Tad, kaip rašo „Die Welt“, bent jau reikalavimai senamadiškai „Recepted Pronunciation“ tarčiai, kuria, jei ir kalba, tai tik privačių elitinių mokyklų absolventai, pamažu nyksta.

Diskriminuojama periferija

Siekdama atspindėti ir vietinius kultūrinius ypatumus, BBC pažadėjo visoje Jungtinėje Karalystėje pristeigti redakcijų, kurių darbuotojai ne tik veidais, bet ir tartimi atspindėtų kuo daugiau šalies spalvų. Nors, kaip pastebi leidinys, Huw Edwardsas iš Velso skaito 10 val. žinias per „BBC One“, o škotė Laura Kuenssberg yra BBC politikos redaktorė, „Die Welt“ cituojamas iš Jorkšyro Šiaurės Anglijos dirbantis Chrisas Masonas absurdu laiko tai, kad „transliuojame šalyje, kurioje yra neįtikėtinai daug balsų ir akcentų, bet eteryje mes jų beveik negirdime“.

Ch.Masonas įsitikinęs, kad BBC eteryje yra nepakankamai periferijos aktualijų, laidos neatspindi žemesnėms socialinėms klasėms svarbių diskusijų. „Kada naujienų laidoje girdėjote ką nors kalbant Vakarų krašto tartimi? Neatsimenu nė vieno žmogaus, ir tai yra nesąmonė. Kaip dėl žmonių iš Birmingamo? Arba Niukaslo? Jų beveik nėra!“ – kritikos transliuotojui negaili žurnalistas.

Analogiška situacija ir su vadinamaisiais sociolektais, t.y. tam tikro visuomenės sluoksnio ar bendruomenių vartojama leksika.

Nors BBC tampa vis atviresnis etniniams skirtumams, eteryje vis dar daugiausia skamba Oksfordo anglų kalba. Žvejas iš Kornvalio ar darbininkas iš Liverpulio gali nelaukti jo ausiai įprasto kalbėjimo.

Nieko keista, kad primetami aukštesnieji standartai dar labiau kursto aistras auditorijoje, kuri periodiškai piktinasi privalomu licencijos mokesčiu. Dėl šios priežasties ir pasikeitusių informacijos šaltinių vartojimo įpročių BBC auditorija nuolat traukiasi. Prieš dvejus metus jo atsisakė 200 tūkst. žiūrovų, pernai auditorija sumažėjo 700 tūkst.