KOVA DĖL „NORD STREAM 2“: VOKIETIJA PRARADO SVARBIĄ SĄJUNGININKĘ

Vokietija prarado svarbią sąjungininkę – Prancūziją, artėjant balsavimui dėl Europos Sąjungos dujų direktyvos sugriežtinimo, galinčio gerokai apsunkinti per Baltijos jūrą nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimą, rašo Vokietijos leidinys „Suddeutsche Zeitung“.

Šiomis pataisomis numatyta gamtinių dujų tiekimui į ES rinką iš trečiųjų šalių per neutralias teritorijas nustatyti tokius pat reikalavimus kaip ir dujų transportavimui ES viduje. Tai reiškia, kad „Nord Stream 2“ vamzdynui būtų pritaikyti ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimai, kurie draudžia dujų tiekėjams valdyti magistralinius dujotiekius.

Vokietijos leidinio duomenimis, balsavimas dėl šių pataisų, siekiant suvienodinti požiūrį į gamtinių dujų importo iš trečiųjų šalių į ES rinką infrastruktūrą, planuojamas vasario 8-ąją.

„Suddeutsche Zeitung“ pažymi, jog Vokietija tikėjosi su Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos, Austrijos, Graikijos ir Kipro pagalba šių pataisų priėmimą blokuoti. Tačiau tokiam Berlyno planui iškilo didelė grėsmė, Paryžiui pasirinkus jo priešininkų stovyklą.

„Nenorime didinti priklausomybės nuo Rusijos ir taip pakenkti kai kurių ES narių, tokių kaip Lenkija ir Slovakija, interesams“, – Vokietijos leidiniui anonimiškai pareiškė Prancūzijos vyriausybės atstovas.

Prancūzijos Europos reikalų ministerija neatsakė į „Suddeutsche Zeitung“ prašymą šią informaciją pakomentuoti.

Už Europos energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius tokioms pataisoms pritaria ir mano, kad jos pagaliau bus priimtos.

„Dabar esame tokioje situacijoje, kai nematome jokių kliūčių šiam sprendimui pasiekti“, – neseniai pareiškė M. Šefčovičius.

Pagal Rusijos inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą, prieš daugiau nei septynerius metus pradėjusio veikti dujotiekio metinis pralaidumas būtų padidintas dukart, nutiesiant dvi papildomas jo gijas. Projektą planuojama už užbaigti iki 2019 metų pabaigos. Būtent tada baigs galioti „Gazprom“ ir Ukrainos dujų tranzito sutartis. Naują sutartį su Kijevu pasirašyti Maskva delsia.

„Nord Stream 2“ projektas kelia nuogąstavimų, kad Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje, ypač pakenkdama Lenkijai ir Ukrainai. „Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių ES narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema.

Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė jį vertina priešingai, tvirtindama, kad tai – visų pirma ekonominis projektas.

Europos Parlamentas gruodžio viduryje priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos, raginančią blokuoti „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.

JAV diplomatai ragina atsisakyti projekto

Per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimas kelia pavojų Europai ir visam Vakarų pasauliui, „Deutsche Welle“ paskelbtame straipsnyje perspėja JAV ambasadoriai Vokietijoje, Danijoje ir Europos Sąjungoje.

Jungtinių Valstijų nuolatinis atstovas prie ES Gordonas Sondlandas (Gordonas Sondlendas), ambasadorė Danijoje Carla Sands (Karla Sends) ir ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellas (Ričardas Grenelas) mano, jog „Nord Stream 2“ padidins Europos jautrumą „Rusijos energetinio šantažo taktikai“.

„Europa privalo išsaugoti savo energetinio saugumo kontrolę“, – teigia JAV diplomatai.

Ambasadoriai pažymi, kad įgyvendinus šį projektą Europa sulauks ne tik daugiau rusiškų dujų, bet ir „Rusijos spaudimo bei įtakos srauto per Baltijos jūrą“.

Europa, mokėdama Rusijai už dujas, „netiesiogiai finansuos“ Maskvos karinę agresiją bei dezinformacijos skleidimą, teigia ambasadoriai.

Straipsnio autoriai ragina ES išplėsti dujų rinką reglamentuojančių teisės aktus galiojimą „ofšoriniams“ dujotiekiams, įskaitant „Nord Stream 2“.

JAV valdžios institucijos, „Nord Stream 2“ projektą vertinančios itin neigiamai, svarsto įvairias atoveikio jo įgyvendinimui priemones.