Išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vašingtonas užsiminė apie trišalį formatą, kuris reikštų pirmąsias Maskvos ir Kyjivo tiesiogines derybas per pusmetį, tačiau išreiškė skepticizmą, ar jos padės pasiekti pažangos.
„Šiuo metu niekas rimtai neaptarė šios iniciatyvos ir, kiek žinau, ji nėra rengiama“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.
Atskleidęs JAV pasiūlymą, V. Zelenskis pridūrė, kad jame galėtų dalyvauti Europos derybininkai, ir teigė, kad būtų „logiška surengti tokį bendrą susitikimą“.
Tačiau tada žurnalistams pasakė: „Nesu tikras, ar iš to galėtų išeiti kas nors naujo“.
Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šeštadienį atvyko į Majamį, kur nuo penktadienio deryboms taip pat renkasi Ukrainos ir Europos komandos, tarpininkaujant JAV specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui (Stivui Vitkofui) ir prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) žentui Jaredui Kushneriui (Džaredui Kušneriui).
K. Dmitrijevas „grįš į Maskvą, pateiks savo ataskaitą ir aptarsime, ką daryti toliau“, sakė J. Ušakovas.
Aukščiausio rango Kremliaus padėjėjas sekmadienį taip pat sakė Rusijos žurnalistams, kad nematė pataisyto JAV pasiūlymo nutraukti karą po derybų tarp Amerikos, Ukrainos ir Europos komandų.
Vėliausią sykį Ukrainos ir Rusijos pasiuntiniai oficialiai tiesiogiai derėjosi liepą Stambule, po to buvo apsikeista belaisviais, tačiau daugiau konkrečios pažangos nebuvo pasiekta.
Rusijos ir Europos dalyvavimas derybose Majamyje žymi žingsnį į priekį, palyginti su ankstesniais kartais, kai amerikiečiai atskirai derėjosi su kiekviena šalimi skirtingose vietose.
Tačiau itin įtempti abiejų pusių santykiai po beveik ketverių metų kruviniausio Europos konflikto nuo Antrojo pasaulinio karo kelia abejonių dėl tiesioginių Ukrainos ir Rusijos derybų perspektyvos.
Maskva, kuri 2022 metų vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, taip pat teigia, kad Europos dalyvavimas derybose tik trukdo procesui.
Pasak Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, V. Putinas vis dėlto išreiškė norą pasikalbėti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) apie šį konfliktą.
E. Macronas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu dar prieš karą ir pirmaisiais jo mėnesiais, bandydamas užmegzti ryšį su Kremliaus šeimininku.
V. Putinas „išreiškė pasirengimą pradėti dialogą su Macronu“, valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė D. Peskovas.
„Todėl, jei yra abipusė politinė valia, tai galima vertinti tik teigiamai“, – teigė jis.
Reaguodamas į šį pasisakymą, E. Macrono biuras pareiškė, kad V. Putino išreikštas noras kalbėtis yra sveikintinas.
Tuo tarpu V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ sakė, kad „per pastarąją savaitę Rusija paleido į Ukrainą maždaug 1 300 atakos dronų, beveik 1 200 valdomų aviacijos bombų ir devynias įvairių tipų raketas“, o Odesos regionas ir šalies pietūs nukentėjo ypač smarkiai.
