Sykį pridergęs į šulinį, gali ir prispjaudyti. Tokia logika toliau vadovaujasi karo liūne beviltiškai klimpstantis Kremlius.

Tarsi būtų negana iki šiol užfiksuotų tarptautinės, humanitarinės teisės pažeidimų, neteisėtos dešimčių tūkstančių vaikų iš okupuotų teritorijų deportacijos, didžiausios XXI a. žmogaus sukeltos katastrofos susprogdinus Kachovsko užtvanką, Rusija daro naują sunkų nusikaltimą. Rostove prie Dono pradėtas belaisvių ukrainiečių teismas.

Teismo imitacija

22 ukrainiečiai, iš kurių aštuonios – virėjos. Tokiai į nelaisvę paimtai Ukrainos kovotojų grupei, oficialių Rusijos atstovų teigimu, pateikti kaltinimai dalyvavimu teroristinės organizacijos veikloje ir dalyvavimu veiksmuose, kuriais siekiama nuversti Rusijos primestą Donecko srities valdžią. Jei jie bus pripažinti kaltais, jiems gresia laisvės atėmimo bausmės nuo 15 metų iki gyvos galvos.

Paimti į nelaisvę kariai priklausė Azovo pulkui, kuriam priklausę Mariupolio „Azovstal“ gynėjai pernai gegužę, tarpininkavus trečiųjų šalių atstovams, pasidavė į rusų nelaisvę. Rusijoje Azovo pulkas yra įtrauktas į teroristinių grupuočių sąrašą.

Du iš 24 asmenų, kuriems buvo pateikti kaltinimai, buvo paleisti apsikeičiant kaliniais.

Kitas tariamojo teismo posėdis numatytas birželio 28 d.

S. Pivovarov / „Reuters“ nuotr.

Antrasis bandymas

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas šį farsą pavadino atskiru karo nusikaltimu, kurį turi įvertinti Tarptautinis baudžiamasis teismas.

„Rostove vykstančio teismo proceso dėl „Azovstal“ gynėjų nuotraukos kelia tik pasibjaurėjimą. Spindintys prokurorai ir pasipuošę prisiekusieji su blizgančiomis šypsenomis „teisia“ vaikinus ir merginas, kurie atrodo kaip skeletai po koncentracijos stovyklos ir kankinimų“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas.

Rengiamas vadinamojo teismo farsas – jau antrasis. Rusija dar pernai grasino surengti Azovo pulko vadų teismą, tačiau vėliau juos sutiko iškeisti į Ukrainos nelaisvėje atsidūrusius kariškius ir Vladimiro Putino vietininką Ukrainoje Viktorą Medvedčuką.

Šaltį, alkį, medicinos priežiūros stoką, nuolatines patyčias jie dažnai vadina lengviausiai pakeliamais nepatogumais.

 

Gina Ženevos konvencija

Karo belaisviai yra labai svarbi kategorija pagal tarptautinę teisę. Tai labiausiai saugoma ginkluoto konflikto metu sulaikytų žmonių grupė. Nelaisvės tikslas – atitraukti šiuos kariškius nuo fronto linijos ir išlaikyti juos saugius iki konflikto pabaigos. Vėliau jie turi būti grąžinami namo.

„Sakydami „saugomi“, turime omenyje užtikrinimą, kad su karo belaisviais nebūtų elgiamasi kaip su nusikaltėliais, kad jie nebūtų šantažuojami ar prieš juos nebūtų smurtaujama“, – „Amerikos balsui“ yra sakiusi Emorio universiteto profesorė Laurie Blank.

Rusija ir Ukraina yra viena iš 200 šalių, pasirašiusių 1949 m. Trečiąją Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais. Pagal šią konvenciją su tais, kurie sudėjo ginklus, bet kokiomis aplinkybėmis turi būti elgiamasi humaniškai. Teisiami karo belaisviai gali būti tik už karo nusikaltimus, bet ne už dalyvavimą kariniame konflikte.

Organizacijos „Human Rights Watch“ patarėjos teisės klausimais Aisling Reidy teigimu, karo belaisvio statusas suteikiamas bet kuriam šalies ginkluotųjų pajėgų kariui, patekusiam į nelaisvę. Jis taip pat suteikiamas civiliams milicijos nariams, kurie karo veiksmuose dalyvauja kaip kariuomenės dalis.

„Net jei Azovo būrys iš pradžių nebuvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinys, vėliau jie prisijungė prie šalies kariuomenės, todėl dabartinėje situacijoje jiems suteikiamas karo belaisvio statusas. Be to, karo belaisvio statusą turi teisę gauti visi, kurie tarptautinio konflikto metu paima į rankas ginklą ir atvirai gina savo šalį – net savanoriai ir civiliai gyventojai“, – sakė ji „Amerikos balsui“.

Kilus abejonių, ar asmuo nekovojo šalies ginkluotųjų pajėgų sudėtyje arba atvirai nenešiojo ginklo, galutinį sprendimą priima tribunolas.

„Atskiri parlamentarai ir politikai pagal tarptautinę teisę negali atimti iš šių kovotojų apsaugos pagal karo belaisvio statusą. Šie ginklus sudėję vyrai visiškai atitinka Ženevos konvencijoje išdėstytus karo belaisvių kriterijus“, – aiškino teisininkė.

Nesiliaujantys kankinimai

Kiek šiuo metu iš viso Rusijos nelaisvėje yra ukrainiečių, neskelbiama. Oficialūs Ukrainos pareigūnai ir kiti asmenys, dalyvaujantys mainų programoje, šią informacija viešina ribotai, pabrėždami, kad nenori trukdyti deryboms su rusais.

Gegužę Azovo pulko narys majoras Maksimas Žorinas interviu radijui „Radio NV“ sakė, kad dauguma „Azovstal“ gynėjų tebėra nelaisvėje ir siaubingomis sąlygomis. Anot jo, beveik 700 žmonių laikomi nelaisvėje skirtingose vietose.

Anot M. Žorino, sunkiausia esą Rusijos teritorijoje esančiuose kalėjimuose.

Po apsikeitimo belaisviais su žurnalistais kalbantys Ukrainos pasieniečiai, kariškiai, humanitarinę pagalbą teikiantys savanoriai pasakoja, kad smurtą patiria ne tik kariškiai, bet ir civiliai. Šaltį, alkį, medicinos priežiūros stoką, nuolatines patyčias jie dažnai vadina lengviausiai pakeliamais nepatogumais.

Ne vienas fronto veteranas, dalydamasis prisiminimais apie nelaisvėje praleistą laiką ar savo noru iš gyvenimo išėjusiais kankinimų neatlaikiusiais draugais, nepajėgia sutramdyti užplūstančių emocijų. Iš nelaisvės jie grįžta ne tik su psichologinėmis, bet ir fizinėmis traumomis.

Aukščiausiosios Rados įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Dmytro Lubineco duomenimis, 86 proc. Rusijos nelaisvėje atsidūrusių ukrainiečių buvo kankinami. Tai buvo atliekama įvairiais būdais – psichologiškai, fiziškai – jie buvo mušami, jiems buvo laužomi kaulai, kankinami elektrošoku.

Rugsėjį planuoja rinkimus

Nors bandymas, pasitelkus formalias teisines priemones, įtvirtinti Ukrainos rytinių teritorijų okupaciją nuo pat pradžių buvo užprogramuotas žlugti, Maskva vėl griebiasi tų pačių priemonių. Rusijos rinkimų komisija paskelbė rugsėjį surengsianti vietos valdžios rinkimus keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva pasiskelbė laikanti savo dalimi.

„Rinkimai naujose Rusijos Federacijos teritorijose vyks balsavimo dieną 2023-iųjų rugsėjo 10-ąją“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos rinkimų komisija. Pernai rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiose Ukrainos srityse – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai balsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.