Venesuelos vyriausybei dėl šalį alinančių elektros tiekimo sutrikimų sutrumpinus darbo dieną ir uždarius mokyklas, prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) sekmadienį paskelbė, jog bus 30 dienų normuojamas elektros energijos vartojimas.

Vyriausybė anksčiau tvirtino, jog elektros energijos tiekimo sutrikimus kovo mėnesį lėmė sabotažas, tačiau savo naujausiomis priemonėmis ji aiškiai pripažino, jog šaliai nepakanka elektros energijos ir krizė užsitęs.

N. Maduro per valstybinę televiziją pareiškė patvirtinęs „30 dienų“ elektros tiekimo ir vartojimo normavimo „planą“, kurį įgyvendinant „visų pirma bus siekiama užtikrinti vandens tiekimą“.

Elektros energijos tiekimo sutrikimus Venesueloje lėmė nemažai priežasčių, įskaitant pasenusią infrastruktūrą, mažas investicijas į elektros tinklus ir prastą jų priežiūrą.

Be to, šalį alina gili ekonominė krizė, milžiniška infliacija ir kvalifikuoto personalo nutekėjimas – nuo 2015-ųjų iš šalies išvyko 2,7 mln. gyventojų, įskaitant maždaug 25 tūkst. elektros sektoriaus specialistų. Visi šie ir aibė kitų veiksnių pakurstė krizę, kurios galo iki šiol nematyti.

Dėl elektros trūkumo institucijoms sekmadienį teko imtis ir kitų priemonių.

„Siekdama užtikrinti nuoseklų elektros energijos tiekimą, Venesuelos vyriausybė nusprendė palikti galioti nurodymą uždaryti mokyklas, o viešosiose ir privačiose įstaigose nustatyti darbo iki 14 val. dieną“, – per valstybinę televiziją pranešė ryšių ministras Jorge Rodriguezas (Chorchė Rodrigesas).

Nesant elektros energijos, negali dirbti vandens stotys, todėl šalyje stringa vandens tiekimas. Taip pat neveikia gatvės žibintai ir šviesoforai bei degalinių kuro kolonėlės, nėra mobiliojo ryšio ir interneto.

„Tai tęsis ir toliau. Padėtis yra labai rimta, o ateityje bus ir daugiau elektros energijos tiekimo sutrikimų ir normavimų“, – pareiškė Venesuelos elektros ir mechaninės inžinerijos asociacijos prezidentas Wintonas Cabasas (Vintonas Kabasas).

„Visas elektros tinklas vos pajėgia generuoti 5,5–6 tūkst. megavatų, nors jo pajėgumas yra 34 tūkst. megavatų“, – pridūrė jis.

Kas kaltas?

N. Maduro vyriausybė kaltę dėl tariamų išpuolių prieš hidroelektrinių kompleksą „Guri“, kuriame gaminama 80 proc. Venesuelos elektros energijos, verčia „teroristams“.

Tačiau šiame komplekse jau anksčiau buvo matyti nieko gero nežadančių ženklų: 2010 metais dėl sausros nusekus hidroelektrinės užtvankai, tuometinis prezidentas Hugo Chavezas (Hugas Čavesas) pareiškė, jog kai kuriose Venesuelos valstijose bus normuojamas elektros energijos tiekimas ir vartojimas.

JAV gyvenantis konsultantas iš Venesuelos Jose Aguilaras (Chosė Agilaras) sako, jog elektros tinklų problemos yra labai rimtos.

„Per pastaruosius 20 metų infrastruktūra buvo išnaudojama, trūko priežiūros ir buvo nuolat atidėliojami modernizavimo planai“, – pareiškė jis agentūrai AFP.

Be to, H. Chavezui 2007 metais nacionalizavus tuomet privačią elektros energijos bendrovę, sektorius neteko daug specialistų, o vadovų ir inžinierių pareigas užėmė vyriausybei ištikimi asmenys.

Elektros energijos sutrikimai dar pablogino ir taip sunkias ekonomines ir gyvenimo sąlygas šalyje, kurioje N. Maduro grumiasi dėl valdžios su opozicijos lyderiu Juanu Guaido (Chuanu Gvaidu), kurį Jungtinės Valstijos ir dar apie 50 šalių yra pripažinusios laikinuoju valstybės vadovu.

Plintantys protestai

Sekmadienį Karakase kilo dėl elektros energijos sutrikimų įniršusių venesueliečių protestai.

Pasak protestuotojų ir žmogaus teisių nevyriausybinių organizacijų, kai kuriuos demonstruotojus puolė vadinamieji „colectivos“ – vyriausybei ištikimi asmenys, kuriuos opozicija vadina ginkluotais sukarintais banditais.

N. Maduro šiems asmenims yra leidęs malšinti protestus, kuriuos jis vadina jį iš valdžios išstumti siekiančių smurtautojų sambūriais.

Tarp protestuotojų, susirinkusių kadaise klestėjusiame Los Palos Grandes rajone, kuriame elektros energijos tiekimo sutrikimai tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį, buvo ir 54 metų advokatas Joaquinas Rodriguezas (Choakinas Rodrigezas).

„Vėl kenčiame nuo visą šalį apėmusių elektros energijos tiekimo sutrikimų“, – pareiškė jis naujienų agentūrai AFP.

„Neturime vandens, neturime šviesos, neturime prieigos prie interneto, telefonai neveikia... Padėtis net blogesnė, nei galėjome įsivaizduoti.“