K. Nawrockį Baltuosiuose rūmuose priėmęs D. Trumpas užsiminė galintis Lenkijoje dislokuoti daugiau karių, nei ten yra dabar. Tai pozityviai nuteikia JAV sąjungininkes Vidurio ir Rytų Europoje, nerimaujančias, kuo baigsis Vašingtono vykdoma karių dislokavimo visame pasaulyje peržiūra. Šiuo metu Lenkijoje yra dislokuoti apie 8 tūkst. JAV karių, Lietuvoje jų yra apie tūkstantį. D. Trumpas didžiavosi tuo, kad Lenkijos rinkimuose parėmė politikos naujoką K. Nawrockį – dar vieną iš visos virtinės dešiniųjų lyderių Europoje, kuriuos remia respublikonas.
Lenkija yra labai susiskaldžiusi, o nacionalistas K. Nawrockis konfliktuoja su proeuropietiška vyriausybe, vadovaujama ministro pirmininko Donaldo Tusko, buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko. Rinkimų kampanijos metu K. Nawrockis pabrėžė ryšių su Jungtinėmis Valstijomis ir savo glaudžių santykių su D. Trumpu svarbą. Jo šūkis „Pirmiausia Lenkija, pirmiausia lenkai“ atkartojo D. Trumpo šūkį „Pirmiausia Amerika“.
Šią savaitę Lenkijos prezidentas lankėsi Lietuvoje. Jo pasisakymai dėl Ukrainos stojimo į NATO ir ES buvo sukėlę tarptautinę reakciją. Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiuo metu yra neblogi, tačiau ar Lenkija gins mus, taip prezidentas ir neatsakė.
Lenkija – viena stipriausių kariuomenių Europoje
Ambasadoriaus, buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio teigimu, nors šiuo metu Lenkijos kariuomenė tampa viena stipriausių Europoje, tačiau atskridę dronai bando šalies kantrybę. Pasak jo, visos Europos šalys turėtų neprarasti budrumo.
„Šioje situacijoje reikia būti šalto proto. GPS blokavimas, sukeliamos komplikacijos lėktuvams, tarp jų ir aukščiausiems Europos asmenims. Vyksta elektroninės, skaitmeninės atakos prieš infrastruktūrą, prieš viską. Bandymai patikrinti, kaip gali būti fiksuojami ar naikinami dronai. Visą laiką apsimetant, kad gal tas dronas netyčia nukrito, galbūt ukrainiečiams išmušus juos iš trajektorijos. Visada bus bandomas mūsų atsparumas ir nuo mūsų atsako priklausys ar bus eskalacija“, – pabrėžė buvęs užsienio reikalų ministras.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas pastebi, kad Lenkijos prezidento vizitas JAV nepadės Rusijai įvesti griežtesnių sankcijų.
„Kai kalbama apie JAV apsisprendimą griežtinti sankcijas Rusijai, tai galvojama apie platesnį kontekstą – geopolitinį. Pavyzdžiui, Rusijos ir Kinijos santykius ir kaip tai gali paveikti griežtesnės sankcijos. Jau beveik pusmetį D. Trumpas vis užsimena kas keletą savaičių apie jas, bet nesiryžta jų įvesti. O ES šiuo metu diskutuoja dėl devyniolikto sankcijų paketo. Sutarti visoms 27-ioms ES valstybėms irgi yra iššūkis, kiek matau. Visiškas importo iš Rusijos energetikos išteklių atsisakymas vis dar nėra priimtinas Vengrijai ir Slovakijai“, – teigė profesorius.
Ką rodo Lenkijos ir JAV santykiai?
Anot R. Vilpišausko, Lenkijos ir JAV susitikimas nėra atsitiktinis. Lenkija skiria daugiausia lėšų gynybai ir krašto apsaugai iš visų NATO narių.
„Dėl ideologinio panašumo Lenkijos prezidentas palaiko gana artimus ryšius su D. Trumpu. Kita vertus, mano nuomone, Lenkija galėtų didesnį svorį turėti tiek ES formate, tiek ir transatlantiniuose santykiuose. Tai pavyktų, jeigu šalies prezidentas, vyriausybė ir premjeras veiktų labiau koordinuotai bei sutartų. Dabar susidaro toks įspūdis, kad jau ir į užsienio politiką persiliejo jų tarpusavio konkurencija“, – pastebėjo profesorius.
A. Valionis taip pat pabrėžia, kad Lenkijos vaidmuo užsienio politikoje taip pat turėtų būti svarbesnis.
„Atskira valiuta leidžia Lenkijai manipuliuoti finansiniais ištekliais. Kalbėdamas apie užsienio politiką ir K. Nawrockio vizitą į JAV, aš pradėčiau nuo vieno dalyko. Sutinku, kad Lenkijos vaidmuo turėtų būti didesnis. Kol kas Lenkija gynybos prasme yra labiau susirūpinusi savimi, savo kariuomenės vystymusi ir iki galo nesuvokia, kad jos saugumas priklauso nuo mūsų visų saugumo“, – teigė ambasadorius.
Pasak A. Valionio, šią savaitę Lietuvoje įvykęs Lenkijos prezidento vizitas taip pat buvo ne be priežasties.
„Vizitas diplomatijos srityje visada yra labai svarbus žingsnis ir visi labai rimtai analizuoja, kur tai vyksta. Vizitas į Lietuvą yra padiktuotas mūsų kaimynystės, bendros istorijos ir vidaus santykių politikos. Priežasčių daug, bet tai tik mūsų santykių pradžia“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai