To ir buvo galima tikėtis, kai dar pernai buvo paskelbta, kad Graikijoje bus renkamas šalies prezidentas. Parlamentas naujojo šalies vadovo neišrinko net per tris balsavimus. Tai sukėlė naują politinę krizę valstybėje. Kas toliau? Ar šalis paliks euro zoną?

Politinė suirutė

Situacija demokratijos lopšiu vadinamoje Graikijoje – sudėtinga. Jau labai ilgai oponuojančios tarptautinių kreditorių primestai taupymo programai politinės Graikijos jėgos į šuns dienas deda vyriausybę.

Politinis paralyžius – taip galima apibūdinti situaciją šalyje. Šios politinės jėgos dabar turi realią galimybę perimti valdžią. Kokia jų strategija? Palikti euro zoną? Ar tai leis valstybei atsitiesti, o gal, priešingai, situacija dar labiau komplikuosis?

Politinė krizė Graikijoje kilo tada, kai šalies parlamentas nesugebėjo susitarti dėl prezidento kandidatūros. Taigi, parlamentas buvo paleistas. Rinkimai įvyks sausio 25 d., o naujos sudėties parlamentas susirinks vasario 5-ąją.

Pirmas darbas, kurį teks atlikti jau naujajam parlamentui, bus išrinkti politinį įpėdinį 85 metų prezidentui Karolui Papouliui, kurio penkerių metų kadencija baigsis kovo mėnesį. Vis dėlto tai lengvas darbas, o kaip elgtis su šlubuojančia šalies ekonomika ir finansais?

Apklausos rodo, kad daugelis graikų, pasipiktinę ekonominėmis ir socialinėmis reformomis šalyje, gali išrinkti kairiųjų partiją "Syriza".

Radikalia ir populistine vadinama partija pareiškė, kad atšauks ne vienus metus vykdytą taupymo programą, priimtą mainais į tarptautinę finansinę pagalbą Graikijai. Šią programą šaliai primetė kreditoriai – vadinamasis Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ES ir Europos centrinio banko (ECB) trejetas.

Tiesa, Antonis Samaras, dabartinis Graikijos premjeras, jau perspėjo, kad rinkimai parodys, ar lieka šalis Europoje, ar ne. "Ši kova nuspręs, ar Graikija lieka Europoje", – dramatizavo A.Samaras.

Tokios kalbos daugeliui graikų – nė motais. Daugelis jokios naudos taupyti nemato, juolab kad ekonominė situacija nesitaiso. Nieko nuostabaus, kad "Syriza" šiuo metu – populiariausia partija šalyje. Ji pirmauja prieš artimiausius varžovus 3–6 proc. skirtumu. Tiesa, A.Samaro dešinioji "Naujosios demokratijos" partija lipa kairiesiems ant kulnų. "Syriza" remia maždaug 29,5 proc., o "Naująją demokratiją" – 25 proc. graikų.

Tai gali būti dar didesnė problema nei kurios iš partijų dominavimas – 2012 m. susiklosčius panašiai situacijai šalis kelias savaites gyveno politinėje nežinioje, mat nė viena iš politinių jėgų nesugebėjo suformuoti valdančiosios koalicijos.

Kyla klausimas, ar priešingų pozicijų besilaikančios "Syriza" ir "Naujoji demokratija" susitartų, jeigu reikėtų.

Kita vertus, kai kurie analitikai sako, kad nors ir laimės "Syriza", vis tiek tikriausiai teks formuoti koaliciją, o kad rastų partnerių, jai reikės švelninti kai kurią savo retoriką. Taigi, nereikėtų baimintis, kad "Syriza" kategoriškai spjaus į vykdomas taupymo reformas. Viena iš galimų "Syrizos" partnerių – taip pat kairioji, bet nuosaikioji PASOK. Tiesa, ši partija, kaip rodo apklausos, – politikos paantraštėse, nors ir yra valdančiosios koalicijos narė.

Vienas iš šios partijos buvusių lyderių, buvęs Graikijos premjeras George Papandreou net paskelbė apie kuriamą naują politinę partiją, patvirtindamas gandus apie seniai lauktą jo atsiskyrimą nuo PASOK. G.Papandreou – vienas garsiausių Graikijoje politinių dinastijų įpėdinis, vadovavo šaliai, kai euro zoną ištiko krizė prieš jo nuvertimą 2011 m. dėl nevykusio mėginimo surengti referendumą tarptautinės paramos klausimu.

Jo naujoji partija, pavadinta "Judėjimu už pokyčius", dar turi suderinti savo politiką, bet manoma, kad ši bus panaši į PASOK, esančią valdančiojoje koalicijoje.

"Dabar laikas statyti kartu naujus politinius namus, kuriuose bus mūsų pažangios vertybės, mus vienijančios vertybės", – sakė G.Papandreou.

Trauksis iš euro zonos?

"Syriza" atstovai nėra minėję, kad norėtų Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, bet jie nori derėtis iš naujo dėl reformų sąlygų su kreditorių trejetu – vadinasi, jeigu derybos įstrigtų, gali būti atšaukta finansinė pagalba Graikijai.

Vadinasi, šalis bus priversta pasitraukti iš euro zonos, nes paprasčiausiai bankrutuos. Graikijos skolos tebėra didesnės nei pajamos, o tarptautiniai kreditoriai toliau refinansuoja žlugusius šios valstybės bankus. Tiesa, pasitraukimas reikštų, kad šalis turėtų įsivesti savo valiutą – drachmą.

Žinoma, euras – koziris graikų politikų kišenėje, nes daugelis ES šalių nenorėtų, kad Atėnai atsidurtų už euro zonos vartų, mat tokiu atveju, bendroji ES valiuta smarkiai susilpnėtų, o kai kas mano, kad netgi galėtų įvykti nekontroliuojamas euro zonos griuvimas – po graikų sektų kitos prasiskolinusios pietinės valstybės: Ispanija, Portugalija arba net Italija.

Graikijos politikų reikalavimai daugeliui euro zonos šalių, ypač Vokietijai, taip pat neįtinka. Berlynas reikalauja taupyti, o ne leisti. Tokios partijos kaip "Syriza" norėtų visas primestas taupymo reformas sustabdyti, nors šalies ekonominė ir finansinė situacija to neleidžia. Ratas – užburtas.

Kol kas Graikija tinkamai įgyvendino visas reformas, nors jos sukėlė šalyje milžinišką socialinę krizę. Vis dėlto partijos "Syriza" populiarumas rodo, kad graikams skursti nusibodo.

Annika Breidthardt, Europos Komisijos (EK) atstovė, ramino, kad narystė euro zonoje yra neatšaukiama. Ji abejojo, kad Graikijai reikėtų pasitraukti. Panašios nuomonės laikėsi ir kiti EK atstovai. "Euro (zonos) narystė yra neatšaukiama", – sakė A.Breidthardt, pabrėždama, kad ši sąlyga yra įrašyta Lisabonos sutarties 140 straipsnio trečiojoje pastraipoje.

Iš tiesų teoriškai nenumatytas joks mechanizmas, leidžiantis euro zonos šalims atsisakyti vieningosios ES valiutos. Vis dėlto Berlyne, pasak žiniasklaidos, keliama prielaida, kad Graikija gali nuspręsti nebesilaikyti savo įsipareigojimų pagal finansinio gelbėjimo planą, todėl ECB būtų priverstas nutraukti Graikijos bankų refinansavimą ir įtikinti Atėnus iš naujo įvesti drachmą. Žinoma, tam reikėtų politinio euro zonos šalių sutarimo. Ar toks būtų?

Vienas įtakingiausių Vokietijos leidinių, savaitraštis "Der Spiegel" šliūkštelėjo alyvos į ugnį, teigdamas, kad Graikija, Vokietijos vyriausybės nuomone, bus priversta palikti euro zoną, jeigu rinkimus laimės ultrakairioji partija "Syriza". "Der Spiegel" citavo leidinio šaltinius vyriausybėje, pasak kurių, Berlynas laiko Graikijos pasitraukimą iš euro zonos beveik neišvengiamu, jeigu Atėnai atsisakys griežto taupymo programos.

Straipsnyje teigiama, kad A.Merkel ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble jau pradėjo svarstyti, kaip atrodys Graikijos pasitraukimas iš euro zonos.
Esą ekonomikos atsigavimas anksčiau problemų kėlusiose valstybėse, tokiose kaip Airija ir Portugalija, nuolatinio euro zonos pagalbos fondo ir bankininkystės sąjungos įkūrimas sustiprino Berlyno įsitikinimą, kad naujos Graikijos krizės padariniai kitoms ES šalims būtų riboti.

Tiesa, nei A.Merkel biuras, nei W.Schaeuble Finansų ministerija nepatvirtino ir nepaneigė "Der Spiegel" pranešimo.

Kritika Angelai Merkel

Žinoma, toks vokiečių žiniasklaidos rašinys nepraslydo pro ausis vokiečių politikams. Nors daugelis Vokietijos leidinių įvertino publikaciją kaip bandymą paspausti partijos "Syriza" lyderį Alexį Tsiprą nedaryti to, ką jis žada, Vokietijos parlamentarai reagavo su pasipiktinimu.

Publikacija išprovokavo tiek A.Merkel konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), tiek koalicijos partnerės Socialdemokratų partijos narių pasipiktinimą.
Vyriausybės atstovas Georgas Streiteris teigė, kad kol kas Vokietija neturi abejonių, jog Atėnai įvykdys taupymo planus.

"Graikija vykdė savo įsipareigojimus seniau. Vyriausybė laikosi prielaidos, kad ji toliau vykdys sutartyse numatytus įsipareigojimus", – tvirtino G.Streiteris.

Vis dėlto vienas CDU lyderių Christianas Baeumleris kritikavo apatišką vyriausybės požiūrį į tikėtiną Graikijos pasitraukimą.

"Jeigu kas nors mano, kad Graikijos išėjimas būtų suvaldomas, turėtų parodyti, kokios kainos galima tikėtis, ir pasirūpinti, kad tos lėšos būtų prieinamos", – tvirtino Ch.Baeumleris.

Na, o dešiniosios pakraipos leidinys "Die Welt" apkaltino Vokietijos vyriausybę, kad ji kišasi į Graikijos rinkimų kampaniją ir perspėjo, kad tokia taktika yra itin rizikinga bei gali sukelti nepageidaujamų rezultatų. Pasak leidinio, Berlyno įspėjimai gali pakurstyti Graikijos žmonių priešiškumą Vokietijai, kartu padidinti A.Tsipro ir jo partijos palaikymą.

Socialdemokratai, kurie su CDU dalijasi valdžia Vokietijoje, taip pat pabrėžė, kad būtent dešinieji iš CDU pakurstė "Der Spiegel" parašyti straipsnį, ir taip pat sukritikavo tokią laikyseną.

Kritikos A.Merkel pažėrė ir EP vadovas Martinas Schulzas.

"Neatsakingos prielaidos ir debatai dėl "Grexit" (Graikijos išėjimo iš euro zonos) iš tikrųjų nenaudingi", – sakoma M.Schulzo komentare, kurį paskelbė "Die Welt". – Turėtų būti aišku visiems: nėra jokio klausimo dėl pasitraukimo iš euro zonos. Neprašyti komentarai, kurie Graikijos žmonėms sudarė įspūdį, kad savo ateitį sprendžia ne jie patys savo balsais, o Briuselis arba Berlynas, gali netgi pastūmėti rinkėjus radikalioms jėgoms į rankas."

Europa kapanojasi

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad Graikija privalo toliau vykdyti visus įsipareigojimus.

"Graikai laisvi rinktis likimą. Kita vertus, esama tam tikrų įsipareigojimų, kurie buvo prisiimti, ir jų visų, be abejo, turi būti laikomasi", – teigė Prancūzijos vadovas.
Pati Prancūzija jau kurį laiką susiduria su rimtomis finansinėmis ir ekonomikos bėdomis.

"Europa juda ne didžiuliais šuoliais, o juda į priekį kapanodamasi", – komentavo situaciją Gento universitete dirbantis ES ekspertas Hendrikas Vosas. Ekspertas pridūrė, kad bent šiuo metu ES vargu ar yra pasiruošusi išmesti Graikiją iš euro zonos. Pasak jo, 2012 m. Graikijos išmetimo iš euro zonos scenarijus atrodė gerokai pagrįstesnis.

Daugiau nuogąstavimų euro šalininkams kelia Didžiosios Britanijos grasinimai trauktis iš ES. Ši šalis, tebenaudojanti savo valiutą svarą sterlingą, visuomet buvo įnoringa ES partnerė, o dabar ten vis didesnį populiarumą įgyja euroskeptiškoji Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP).

Šios šalies ministrui pirmininkui Davidui Cameronui reikia laikytis labiau prieš ES ir imigrantus nukreipto politinio kurso, artėjant gegužę vyksiantiems nacionaliniams rinkimams. Kad išliktų valdžioje, konservatoriai gali susigundyti dar tvirčiau pažadėti 2017 m. surengti referendumą, kuriame būtų užduotas klausimas, ar šalis turėtų pasitraukti iš ES. Apklausos rodo, kad pasitraukimą palaikytų nemažai Didžiosios Britanijos gyventojų.

Ši valstybė taip ir neįsivedė euro, sprendimas leisti jai išeiti būtų ne toks rizikingas, kaip išmesti Graikiją iš euro zonos. Vis dėlto Bendrija tokiu atveju prarastų didžiulę ekonomiką ir Londoną, vieną iš stambiausių pasaulyje finansų centrų. Tai būtų smūgis ES klestėti ir jos įvaizdžiui.

Dalia Grybauskaitė

"Dėl situacijos Graikijoje – visiškai suprantama, kad ši valstybė, net ir būdama ant bankroto slenksčio, vis dėlto nesugebėjo priimti radikalių reikiamų priemonių, todėl nesugebėjo per tokį laikotarpį atsistatyti ir pakloti solidžius ateinančio laikotarpio augimo pagrindus. Ir dėl to tokie sunkumai."

Vitas Vasiliauskas

"Atvirai pasakius, manau, kad įtaka būtų menka mums, kaip Lietuvai, nes mūsų ekonominiai ryšiai su Graikija tikrai nėra išplėtoti. Aš manau, kad euro zona yra gerokai stipresnė dabar nei buvo 2011 m. Be jokios abejonės, pačiai euro zonai įtaka būtų, bet aš tikrai nenorėčiau dabar spekuliuoti, kas būtų, jeigu būtų. Mes palaukime, pažiūrėsime. Euro zona tikrai įrodė ne kartą, kad ir didesnių krizių akivaizdoje randa vidinių jėgų atsistoti ant kojų."

Graikijoje sumažėjo nedarbas

Nedarbo lygis Graikijoje spalį toliau mažėjo, rodo nacionalinės statistikos agentūros ("Elstat") ketvirtadienį paskelbti duomenys. Pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis šalyje, rugsėjį, patikslintais duomenimis, siekęs 26 proc., o 2013 m. spalį – 27,8 proc., 2014 m. spalio mėnesį sumažėjo iki 25,8 proc. Absoliučiąja išraiška darbo šalyje neturėjo maždaug 1,2 mln. žmonių 2013 m. rugsėjį iki rekordinių 28 proc. pakilęs nedarbo lygis Graikijoje pastaraisiais mėnesiais laipsniškai mažėjo. Tačiau jis ir toliau daugiau kaip dukart viršija euro zonos nedarbo lygio vidurkį, kuris spalį sudarė 11,5 proc.