Spalio 31 d. parlamentarai priėmė įstatymo projektą dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos, o jo šalininkai teigė, kad ši konvencija pažeidžia lyčių normas.

Šis balsavimas įvyko praėjus mažiau nei dviem metams nuo sutarties, skirtos apsaugoti moteris nuo smurto dėl lyties ir smurto artimoje aplinkoje, įsigaliojimo.

Teisių aktyvistai ir prezidentas Edgaras Rinkevičius kritikavo pirminį įstatymų leidėjų sprendimą pasitraukti iš konvencijos.

E. Rinkevičius pirmadienį grąžino įstatymo projektą parlamentui persvarstyti, pareikšdamas, kad jis „siunčia prieštaringą žinią tiek Latvijos visuomenei, tiek Latvijos sąjungininkams“.

Jis taip pat paragino prieš nusprendžiant pasitraukti iš konvencijos priimti nacionalinį įstatymą dėl moterų apsaugos.

Ministrė pirmininkė Evika Silina pasveikino parlamento sprendimą atidėti balsavimą iki 2026 m. lapkričio 1 d., kai jau bus pasibaigę šalyje kitų metų rudenį įvyksiantys rinkimai.

Trečiadienį savo įraše platformoje „X“ ji šį sprendimą pavadino „demokratijos, teisinės valstybės ir moterų teisių pergale“.

„Latvija yra patikima partnerė ir sąjungininkė, kuri ir toliau laikosi europinių vertybių“, – pridūrė ji.

Už demokratijos ir žmogaus teisių priežiūrą atsakinga Europos Taryba praėjusį penktadienį paskelbė pareiškimą, kuriame taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Latvijos sprendimu siunčiama „pavojinga žinia“.

Balsavimas atidėtas po to, kai šalyje ir tarp Latvijos išeivijos kilo protestai.

Spalio 29 d. prie parlamento susirinko apie 5 tūkst. žmonių, protestavusių prieš sprendimą pasitraukti iš Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo.

Dar vieną protestą, kurį organizuoja moterų teisių gynimo organizacija „Centrs Marta“, numatytą surengti ketvirtadienį.