Tai patvirtina tiek Latvijos, tiek sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys, teigė ministrė, komentuodama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas apie galimą interneto prieigos apribojimų Rusijoje ryšį su mobilizacija išpuoliui prieš Baltijos šalis.
Užsienio reikalų ministrė pažymėjo, kad visi Rusijos kariniai pajėgumai yra visiškai nukreipti į Ukrainą, kur Maskva patiria didžiulius žmogiškųjų išteklių nuostolius. B. Bražė paminėjo, kad bendri Rusijos pajėgų nuostoliai vertinami apie 1,3 mln. žuvusiųjų ir sužeistųjų, o tai vis labiau riboja karinius pajėgumus ir ilgalaikėje perspektyvoje užkrauna papildomą naštą šalies socialinei ir ekonominei sistemai.
Rusijos ekonomikos augimas taip pat lėtėja, nurodė B. Bražė.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad 2026 metais Rusijos bendrasis vidaus produktas augs tik 0,8 proc., palyginti su daugiau nei 4 proc. per ankstesnius dvejus metus.
Užsienio reikalų ministrė taip pat paaiškino, kad nuo plataus masto agresijos pradžios Rusija turėjo išleisti papildomus 130 mlrd. JAV dolerių (110,7 mlrd. eurų) Vakarų sankcionuotoms prekėms įsigyti ir prarado daugiau nei 150 mlrd. JAV dolerių (127,7 mlrd. eurų) pajamų iš naftos eksporto.
Pasak B. Bražės, infliacija Rusijoje taip pat toliau nevaldomai auga. Sąjungininkų žvalgybos vertinimu, šiais metais ji gali priartėti prie 15 procentų.
„Nors Rusija šiuo metu vis dar pajėgi išlaikyti savo karo mašiną, ilgalaikės jos ekonomikos perspektyvos yra neigiamos: atsargos mažėja, infliacija išlieka, o vyriausybė ruošia visuomenę „sunkesniems laikams“, – sakė užsienio reikalų ministrė.
Paklausta, kaip Latvijos visuomenė turėtų vertinti tokius viešus pareiškimus – ar jie turėtų būti suprantami kaip įspėjimas, ar greičiau kaip hipotetinis scenarijus be tiesioginės rizikos, B. Bražė atsakė, kad bet kokia nuomonė iš bet kokio šaltinio turėtų būti vertinama faktų kontekste. Užsienio reikalų ministrė pabrėžė, kad šiuo metu faktai rodo, jog Rusija negali sau leisti naujų karinių išpuolių, todėl ją reikia toliau silpninti ir didinti sankcijų spaudimą.
Paklausta, ar tokia retorika galėtų būti panaudota Rusijos informacinėje erdvėje, užsienio reikalų ministrė pabrėžė, kad Rusija nuosekliai vykdo dezinformacijos kampanijas, siekdama pakirsti NATO sąjungininkų pasitikėjimą savo gynybiniais pajėgumais, skaldyti sąjungininkus ir mažinti paramą Ukrainai.
„Rusija gali nuspręsti pasinaudoti bet kokia viešojoje erdvėje esančia informacija ar nuomone melui ir propagandai kurti. Tačiau dezinformacijos kampanijoms Rusijai nebūtinai reikia faktų“, – pabrėžė B. Bražė.
Ji pažymėjo, kad tai įrodo, pavyzdžiui, anksčiau šį mėnesį Rusijos vykdyta dezinformacijos kampanija prieš Baltijos šalis, kai Maskva skleidė melą apie Baltijos šalių oro erdvės naudojimą Ukrainos dronų atakoms prieš Rusijos taikinius.
Kaip pranešta, atsižvelgdamas į Rusijos įvestus apribojimus prieigai prie socialinių tinklų, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis išreiškė nuomonę, kad Kremlius tai daro siekdamas užkirsti kelią neramumams visuotinės mobilizacijos atveju, ruošiantis naujam plataus masto išpuoliui prieš Ukrainą ar vieną iš Baltijos šalių.
Estijos politikai šią savaitę kritikavo V. Zelenskio pastabas, kad interneto prieigos apribojimai Rusijoje gali būti susiję su mobilizacija išpuoliui prieš Baltijos šalis, ir atkreipė dėmesį, kad Ukrainos prezidentas, jas kartodamas, skleidžia Kremliaus naratyvą, kuris apsunkina bendradarbiavimą.
Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė, kad nėra jokių požymių, jog Rusija rengtų išpuolį prieš Baltijos šalis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)