Žengia koja kojon

Šiandien britai balsuoja referendume pažymėdami atsakymą į vienintelį klausimą, pateiktą balsavimo biuletenyje: "Ar Jungtinė Karalystė turi likti ES nare, ar pasitraukti iš ES?"

Galimi du atsakymo variantai: "Likti ES nare"; "Pasitraukti iš ES".

Netrukus po vidurnakčio, kai užsidarys balsavimo apylinkės, bus skelbiami pirminiai rezultatai, o galutinis verdiktas – rytoj ryte.

Apklausos, surengtos prieš pat balsavimą, parodė, kad abiejų stovyklų pozicijos – apylygės. Dar yra maždaug 10–12 proc. neapsisprendusių rinkėjų. Ką pasirinks jie – labai reikšminga, mat nuo to gali priklausyti plebiscito baigtis.

Praėjusią savaitę šalį sukrėtęs įvykis, kai buvo nužudyta Leiboristų partijos narė Jo Cox, vis dėlto didelio poveikio neturėjo.

Dienraščio "The Daily Telegraph" užsakymu šią savaitę atlikta apklausa parodė, kad pasilikimą ES remia apie 49 proc. britų – tiek pat, kiek ir prieš savaitę. O parama išstojimo šalininkams didėjo ir pasiekė maždaug 48-49 proc.

Tiesa, ekspertai ir lažybų kontoros spėja, kad egzistuoja nuo 65 iki 80 proc. tikimybė, jog referendume bus nuspręsta pasilikti ES. Kita vertus, niekas nesiima prognozuoti referendumo baigties.

Kas bus, jeigu...

Laimėjus ES šalininkų stovyklai, nuo 2016 m. birželio 24 d. oficialiai įsigalios tarp Didžiosios Britanijos ir ES politikų pasiekti susitarimai dėl palankesnių šalies buvimo Bendrijoje sąlygų.

Vis dėlto vargu ar balsavusieji už pasitraukimą iš ES lengvai nuleis ginklus po pralaimėjimo. Tikėtina, kad gali būti inicijuojamos naujos kampanijos.

Jeigu laimėtų "Brexit" šalininkai, parlamentui neliktų nieko kito, kaip tik nuspręsti, kada pranešti Europos Komisijai apie pradedamą pasitraukimo iš ES procesą. Formaliai pasitraukimo procedūros turėtų tęstis daugiausia dvejus metus, bet veikiausiai derybos užtruktų daug ilgiau.

Ignoruoti nepalankaus referendumo rezultato britų vyriausybė negalėtų – tai būtų politinė katastrofa. Taigi Didžioji Britanija taptų pirmąja valstybe, pasitraukusia iš ES nuo šios Bendrijos įsteigimo prieš 60 metų.

Dienraščių dvikova

Du didieji Didžiosios Britanijos laikraščiai "The Guardian" ir "The Daily Telegraph" šią savaitę išreiškė palaikymą dviem konkuruojančioms referendumo kampanijos stovykloms.

"ES įkūnija tai, kas geriausia mumyse, – laisvus žmones taikioje Europoje", – aiškino "The Guardian". Dienraštis taip pat publikavo Amerikos finansininko George'o Soroso straipsnį, kuriame milijardierius įspėja Didžiąją Britaniją apie juodąjį penktadienį, jei šalis nubalsuos už išstojimą iš ES.

"The Daily Telegraph" uoliai ragino savo skaitytojus palaikyti "Brexit".

"Visiškai nepriklausomos Didžiosios Britanijos laukia galimybių pasaulis, – pažymėjo laikraštis. – Jeigu referendume reikia pasirinkti tarp baimės ir vilties, mes renkamės viltį."

Vienintelė proga

Įtakingi britų politikai iš abiejų referendumo kampanijos stovyklų karštligiškai agitavo rinkėjus palaikyti vieną arba kitą stovyklą.

"Galite pakeisti visą Europos istorijos kursą, – teigė buvęs Londono meras Borisas Johnsonas, kuris yra viena ryškiausių figūrų "Brexit" šalininkų stovykloje. – Viliuosi, kad balsuosite už pasitraukimą, ir susigrąžinsite šios didžios šalies likimo kontrolę. Daugiau tokia proga mūsų gyvenime nepasitaikys, todėl maldauju jos nepraleisti."

Vyriausybės vadovas Davidas Cameronas ragino rinkėjus pritarti narystei Bendrijoje, nors ir sulaukė kaltinimų, kad pataikauja ES diktatūrai.

"Jei balsuosime už išstojimą, išeisime pro duris, viską mesime, – kalbėjo D.Cameronas. – Nemanau, kad mums būdinga viską mesti. Manau, turime likti ir kovoti. Būtent tai ir turėtume daryti."

"Europa nėra tobula, – sutiko jis. – Bet pagalvokite apie savo vaikų ir anūkų viltis ir lūkesčius... Jeigu mes balsuosime už pasitraukimą, tada – viskas. Tai negrįžtama. Mes pasitrauksime iš Europos visam laikui, ir kitoms kartoms teks gyventi su to padariniais."

Didžioji Britanija ir ES: skaičiai ir faktai

Kaip dažnai būna, pinigai – pagrindinis konflikto objektas. Ir artėjantis Didžiosios Britanijos referendumas dėl šalies ateities – ne išimtis.

• Įnašas į ES biudžetą: praėjusiais metais britai į ES biudžetą sumokėjo 17,8 mlrd. svarų, tiksliau 12,9 mlrd. svarų, mat reikia atsižvelgti į nuolaidą, kurią 1984 m. išsiderėjo buvusi Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher. Iš ES Didžioji Britanija gauna po 6 mlrd. svarų subsidijų kasmet.

• Imigracija iš kitų ES šalių: nuo 2004 iki 2015 m. imigrantų iš kitų Bendrijos šalių skaičius Didžiojoje Britanijoje padvigubėjo. Iš pradžių tam daugiausia įtakos turėjo tai, kad 2004 m. prie ES prisijungė aštuonios Vidurio ir Rytų Europos šalys, įskaitant ir Lietuvą. Vėliau į britų salas imigrantai ėmė plūsti iš pietinių Europos šalių – Ispanijos ir Italijos. Jeigu Didžioji Britanija pasiliks ES, per ateinančius penkiolika metų į šalį atvyks daugiau nei 5 mln. žmonių, tai dar labiau padidins spaudimą šalies sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoms.

• Prekyba: ES – didžiausia Didžiosios Britanijos prekybos partnerė. Pernai 44 proc. savo produkcijos britai eksportavo į kitas Bendrijos šalis, iš kurių importavo 53 proc. prekių ir paslaugų.

• Darbo vietos: anot britų vyriausybės, apie 3 mln. darbo vietų – tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su kitomis ES šalimis.

Debatuose – 1975 m. atgarsiai

• 1975 m. balsavimas, per kurį Didžiosios Britanijos rinkėjai pritarė tolesnei šalies narystei tuometėje Europos ekonominėje bendrijoje (EEB), turi daug panašumų su dabar vykstančia aštria ir įtempta polemika.

• Leiboristų ministras pirmininkas Haroldas Wilsonas 1975 m. birželio 5 d. sušaukė referendumą siekdamas nuraminti euroskeptiškąjį savo partijos sparną. Jis ragino britus pasisakyti už pasilikimą EEB po to, kai Londonui pavyko užsitikrinti tam tikrų nuolaidų iš Briuselio. Šįkart referendumą sušaukė konservatorių ministras pirmininkas D.Cameronas, kuris žengė šį žingsnį siekdamas įveikti gilų susiskaldymą Torių partijoje.

• H.Wilsonui tada pavyko užsitikrinti 67 proc. rinkėjų palaikymą, kad būtų pasilikta EEB, į kurią Didžioji Britanija buvo įstojusi prieš dvejus metus. Toks referendumo rezultatas dabar itin nudžiugintų D.Cameroną.

• Leiboristų partijos kairysis sparnas 1975 m. ragino britus pasitraukti iš EEB. Tarp pasitraukimo šalininkų buvo ir dabartinis partijos lyderis Jeremy Corbynas, kuris šįsyk pasisako už narystę. M.Thatcher, stojusi prie opozicijoje buvusios Konservatorių partijos vairo, uoliai agitavo britus balsuoti už pasilikimą EEB, tvirtindama, kad šalis yra neatskiriama Europos dalis. Kita vertus, užėmusi ministrės pirmininkės postą, ji tapo konservatorių euroskeptikų didvyre dėl savo kalbų, kuriose buvo juntamas aiškus priešiškumas Briuseliui.

• Daug vyresnio amžiaus britų, pasisakančių už pasitraukimą iš ES, tvirtina, kad šių dienų ES nėra tas pats subjektas, kaip EEB, už narystę kurioje jie balsavo 1975 m. "Kai balsavome už narystę EEB, balsavome ne už tai, ką turime dabar, – pasakojo 62 metų Lynn Everett, Birmingamo mieste prekiaujanti futbolo suvenyrais. – Tada balsavau "už". Bet tai buvo visiškai kas kita. Jei šįsyk nepasitrauksime visiems laikams, baigsiu su politika."

• Per keturis dešimtmečius Briuselio vaidmuo smarkiai pasikeitė – ekonominę sąjungą sudariusios šalys susisaistė politiniais ryšiais, be to, smarkiai išaugo Briuselio biurokratų vaidmuo.

• EEB įsteigė šešios valstybės, o 1975 m. jos narių skaičius jau buvo išaugęs iki devynių. Dabartinė ES vienija 28 valstybes, o kitos dar tik siekia narystės bloke.