Tai beveik atitinka 5 proc. BVP lygį, kurio iš NATO narių reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

Šis biudžeto pasiūlymas buvo pateiktas netrukus po to, kai NATO pareiškė, kad visos jos narės šiais metais pagaliau pasieks ankstesnį Aljanso gynybos išlaidų tikslą – 2 proc. BVP, ir ruošiasi daug ambicingesniam tikslui.

Lenkija, kurios kaimynė Ukraina jau ketvirtus metus kovoja prieš Rusijos invaziją, yra svarbi Aljanso narė jo rytiniame flange.

„2026 metais gynybai skirsime rekordinę 200 mlrd. zlotų (beveik 47 mlrd. eurų) sumą, o tai sudaro daugiau nei 4,8 proc. BVP“, – po ministrų kabineto posėdžio žurnalistams sakė finansų ministras Andrzejus Domanskis (Andžejus Domanskis).

Atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, Lenkija ėmė sparčiai modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir išleidžia milijardus zlotų ginklams, ypač iš Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos.

Birželio mėnesį Hagoje vykusiame 32 valstybių Aljanso viršūnių susitikime, spaudžiant JAV prezidentui D. Trumpui, buvo susitarta per ateinantį dešimtmetį smarkiai padidinti gynybos išlaidas.

JAV lyderis įtikino sąjungininkes skirti 5 proc. BVP saugumo išlaidoms, o šis žingsnis laikomas esminiu siekiant išlaikyti jo įsitraukimą į NATO.

Numatoma, kad 3,5 proc. BVP šalys turi skirti pagrindinėms gynybos išlaidoms ir dar 1,5 proc. – platesniam sričių spektrui, pavyzdžiui, infrastruktūrai ir kibernetiniam saugumui.

Naujasis skaičius pakeičia ankstesnį Aljanso 2 proc. karinių išlaidų tikslą, kuris pirmą kartą buvo nustatytas dar 2014 metais.