Abu kandidatai – valdančiųjų centristų remiamas Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis) ir opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamas politikos naujokas Karolis Nawrockis (Karolis Navrockis) – visuomenės nuomonės apklausose žengia labai arti vienas kito.

Naujausiais skaičiavimais, už abu ketina balsuoti tas pats procentas žmonių – 46,3 procento.

Pastarąją savaitę varžovai dėjo pastangas pritraukti viso politinio spektro rinkėjus.

„Pažadu, kad būsiu prezidentas, kuris vienija, kuris pasirengęs kalbėtis su visais“, – sekmadienį Varšuvoje susirinkusiai palaikytojų miniai sakė R. Trzaskowskis.

Tuo pačiu metu K. Nawrockis surengė ir savo mitingą, o į abu renginius susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.

53 metų R. Trzaskowskio pergalė būtų didelis postūmis ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui, buvusiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui, kuris 2023 metų parlamento rinkimuose grįžo į valdžią Lenkijoje.

Rezultatai bus atidžiai sekami visoje Europoje ir už jos ribų, ypač dėl to, kad K. Nawrockio pergalė gali sukelti abejonių dėl Lenkijos tvirtos paramos kaimyninei Ukrainai.

42 metų K. Nawrockis nepritaria Ukrainos narystei NATO ir pasisakė prieš lengvatas Lenkijoje gyvenantiems milijonams ukrainiečių pabėgėlių.

Pašnekesiai bare

Gegužės 18-ąją vykusį pirmąjį rinkimų turą R. Trzaskowskis laimėjo nedidele balsų persvara – 31 proc. prieš 30 proc. už K. Nawrockį.

Analitikų teigimu, kraštutinės dešinės kandidatai iš viso surinko 21,15 proc. balsų, todėl K. Nawrockis liko optimistiškai nusiteikęs ir turi didesnį potencialių rinkėjų ratą.

K. Nawrockis netruko sutikti su kraštutinės dešinės lyderio Slawomiro Mentzeno (Slavomiro Menceno) nustatytomis palaikymo PiS remiamam kandidatui sąlygomis.

Sąlygas, kurioms esant jis paremtų kitą kandidatą antrajame šalies prezidento rinkimų ture, jis nustatė užėmęs trečiąją vietą pirmojo rinkimų turo metu.

Aštuonių punktų pareiškimas, kurį K. Nawrockis pasirašė tiesiogiai S. Mentzeno „YouTube“ kanale, apima įsipareigojimus nepasirašyti jokių teisės aktų, kuriais būtų didinami mokesčiai, ratifikuojama galima Ukrainos narystė NATO ar ribojama žodžio laisvė.

R. Trzaskowskiui ši rinkimų kampanija yra apie pusiausvyrą tarp palankumo daliai dešiniųjų pažiūrų rinkėjų ir kairiesiems.

Kaip ir K. Nawrockis, Varšuvos meras taip pat pasirodė pokalbyje su S. Mentzenu jo kanale, kur sutiko su kai kuriais punktais, bet atsisakė pasirašyti pareiškimą.

Vėliau buvo užfiksuota, kaip R. Trzaskowskis su S. Mentzenu šnekasi prie alaus bokalo kraštutinės dešinės lyderio bare.

Siekis atsiriboti nuo dviejų partijų dominavimo

Prezidento pareigos Lenkijoje iš esmės yra simbolinės, tačiau jam suteikiama itin svarbi veto teisė.

Tai trukdė ministrui pirmininkui D. Tuskui įgyvendinti savo manifestą, kuriame buvo numatytos teismų reformos, abortų įstatymo pakeitimai ir civilinių sąjungų įteisinimas.

Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), konservatorius, kuris po dviejų kadencijų nebeturi teisės dalyvauti rinkimuose, buvo pareiškęs, kad vetuos tokius įstatymus.

Tačiau parlamentas dar nė nebalsavo dėl jų parlamente.

R. Trzaskowskis pažadėjo, kad jei laimėtų, remtų priemones, leidžiančias abortus iki 12 nėštumo savaitės.

Kalbėdamas apie LGBTIQ teises – dar vieną opų klausimą katalikiškojoje Lenkijoje – R. Trzaskowskis yra sakęs, kad remia civilinių sąjungų idėją, įskaitant tos pačios lyties asmenų poras.

Tačiau šie pažadai neįtikino jaunų rinkėjų, kurie daugiausia balsavo už S. Mentzeną, euroskeptišką libertarą, griežtai pasisakantį prieš abortus ir migrantus.

Remiantis balsavusiųjų apklausa per pirmąjį turą, S. Mentzenas laimėjo 18–29 metų amžiaus grupėje, o antrasis joje liko kairiųjų kandidatas Adrianas Zandbergas.

Tiek S. Mentzenas, tiek A. Zandbergas pasitelkė socialinius tinklus, kad padidintų savo žinomumą, ir abu kandidatavo su programa, kurioje pabrėžė siekį užbaigti dviejų pagrindinių partijų erą. Partijos „Pilietinė platforma“ ir PiS pakaitomis valdo Lenkiją pastaruosius 20 metų.

„Jauni žmonės atsiriboja nuo šios duopolijos“, – teigė Varšuvos Socialinių ir humanitarinių mokslų universiteto (SWPS) universiteto politologė Ewelina Nowakowska (Evelina Novakovska).

„Tarp jų labai stipri tendencija ieškoti naujų partijų ir naujų veidų“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.