Lenkijos prezidentas pirmadienį pasirinko naują Aukščiausiojo Teismo pirmininkę, išprovokuodamas kritiką dėl jos politinių ryšių su šalies dešiniojo sparno vyriausybe.

Sprendimas priimtas po kelių prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kurios, Europos Sąjungos teigimu, yra išbandymas teisinei valstybei, nes kenkia teismų nepriklausomumui.

Reformas stūmė valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė, kaltinama kenkimu demokratijos standartams Lenkijoje.

Prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) pasirinkta Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Manowska (Malgožata Manovska) iškart sulaukė teisės ekspertų ir opozicijos įtarimų politiniu šališkumu.

M. Manowskos, kuri prižiūrės visą teismų sistemą, paskyrimą pirmadienį tviteryje patvirtino prezidento atstovas Blazejus Spychalskis (Blažejus Spychalskis).

M. Manowska 2007 metais ankstesnėje PiS vyriausybėje dirbo Teisingumo ministerijos valstybės sekretore, o A. Duda yra susijęs su dabartine PiS administracija ir siekia perrinkimo.

„Manowskos vaidmuo buvo išimtinai politinis ir labai svarbus, valstybės sekretorės“, – komercinei televizijai TVN24 sakė buvęs ombudsmenas ir Konstitucinio Teismo pirmininkas Andrzejus Zollas (Andžejus Zolas).

„Tai savaime yra kliūtis paskirti ją Aukščiausiojo Teismo pirmininke“, – pabrėžė jis.

M. Manowska buvo antra iš penkių A. Dudai Aukščiausiojo Teismo teisėjų pateiktų kandidatūrų. Didžiausią paramą – 50 balsų – buvo gavęs teisėjas Wlodzimierzas Wrobelis (Vlodzimežas Vrubelis), o M. Manowska surinko tik 25 balsus.

Nors prezidentas tradiciškai pasirenka pagrindinį iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų rekomenduotų kandidatų, A. Duda teisiškai nebuvo įpareigotas tai daryti.

W. Wrobelis laikomas kandidatu, neturinčiu politinių ryšių su PiS vyriausybe, nes į Aukščiausiąjį Teismą buvo paskirtas prieš teismų reformas.

M. Manowska pakeičia į pensiją išėjusią Teismo pirmininkę Malgorzatą Giersdorf (Malgožatą Gersdorf), abejojusią PiS teismų reformų teisėtumu.

Lenkijoje šiuo metu tebetvyro sumaištis dėl prezidento rinkimų, kurie kilus pandemijai buvo atidėti.

Rinkimai iš pradžių buvo suplanuoti gegužės 10 dieną, bet paskutinę minutę juos teko atidėti vyriausybei ir opozicinėms partijoms nesugebėjus susitarti, kaip reiktų tęsti procesą per koronaviruso pandemiją.

Parlamentas šią savaitę vis dar ieško išeities iš aklavietės, bet PiS ir opozicijos aukšto rango pareigūnai atskiruose pareiškimuose nurodė, kad balsavimas galėtų įvykti birželio 28-ąją, prieš A. Dudos penkerių metų kadencijos pabaigą rugpjūčio 6-ąją.

Naujos apklausos rodo, kad A. Dudos pergalė būsimuose rinkimuose nebėra užtikrinta, o tai neparanku PiS, šiuo metu kontroliuojančiai vyriausybę ir parlamentą.