Pirmajame ture jie finišavo su beveik vienodais rezultatais: Varšuvos meras R. Trzaskowskis surinko 31,36 proc., o istorikas K. Nawrockis – 29,54 nuošimčius balsų. Gali pasirodyti, kad tai žada didelę intrigą antrajame ture, bet pasak Vytauto Didžiojo universiteto politologo Andžejaus Pukšto, nors kandidatai veikiausiai tikrai grumsis „ant ribos“, skaičiai žada pergalę dešiniųjų „Teisė ir teisingumas“ (PiS) kandidatui, nes jis greičiausiai susirinks didelę dalį kraštutinės dešinės balsų. „Konfederacijos“ kandidatas Slawomiras Mentzenas surinko 14,81 proc., o dar radikalesniu laikomas Grzegorzas Brownas – 6,34 proc. balsų. Trys žemiau išsirikiavę liberalų ir kairiųjų kandidatai sumoje negali pasigirti net 15 nuošimčių.

Nušviečiant pirmąjį rinkimų turą, didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos atkartojo Vakarų Europos kolegas, nuolat kartojusius, kad šiuose rinkimuose varžosi centristas (arba liberalas) R. Trzaskowskis ir nacionalistas K. Nawrockis. Bent jau daliai auditorijos tai formavo vaizdą, kad pirmasis yra „gerietis“, o antrasis – „blogietis“. Tačiau Lietuvos – Lenkijos dvišalių santykių patirtis rodo, kad mums visada geriau sekėsi susikalbėti, kai Varšuvoje valdžioje yra dešinieji (nacionalistai), iš kurių susilaukdavome ir daugiau dėmesio mums rūpimais klausimais. Centristų – liberalų akyse Vilnius yra tiesiog per mažas, kad būtų laikomas rimtu partneriu. Visas jų dėmesys atitenka „dideliems berniukams“ – Briuseliui, Berlynui ir Paryžiui. Tuo metu gerą partnerystę su dešiniaisiais patvirtina ir puikūs santykiai tarp Gitano Nausėdos ir kadenciją baigiančio Andrzejaus Dudos. Anot A. Pukšto, tokių santykių tęstinumo tikimybė didesnė, jei Lenkijos rinkimuose nugalėtų K. Nawrockis.

Skaičiai vienareikšmiškai sako, kad geresnes galimybes turi K. Nawrockis, nes dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų bendras rezultatas gerokai lenkia centristų ir kairiųjų surinktų balsų sumą.

– Pagrindiniai varžovai eina į antrą turą koja kojon, o tai reiškia, kad jiems reikia susirankioti jau pralaimėjusių kandidatų balsus. Kuriam tai sekasi geriau?

– Skaičiai vienareikšmiškai sako, kad geresnes galimybes turi K. Nawrockis, nes dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų bendras rezultatas gerokai lenkia centristų ir kairiųjų surinktų balsų sumą. Pasitelkę elementarią aritmetiką matome, kad pastarieji kartu surenka iki 40 proc., o pirmieji – apie 60. Vien jau trečią vietą užėmusio S. Mentzeno 15 nuošimčių gali būti stipri paspirtis PiS kandidatui.

– Ar kraštutinių dešiniųjų rinkėjai tikrai eis balsuoti už K. Nawrockį? Jie gali ignoruoti antrąjį turą. Be to, ar kraštutinių dešiniųjų parama neprivers nuo šio kandidato nusisukti dalies nuosaikesnių jo rinkėjų?

– Ko gero, K. Nawrockiui iš to bet kokiu atveju bus daugiau naudos, nei žalos. „Likutiniai“ balsai dabar dalijasi maždaug 30 prie 10 proc. K. Nawrockio naudai. Žinoma, dalis iš tų 30 proc. liks namie, bet juk anaiptol ne visi.

Andžejus Pukšto/Asmeninio arch. nuotr.

– „Konfederacijos“ kandidatas S. Mentzenas pasirodė stebėtinai gerai. Kuo šis radikalais laikomas politinis judėjimas patraukia lenkų rinkėjus?

– „Konfederacija“ yra toks painiavos gniutulas, kad jos nagrinėjimas apskritai atskira tema. Tai nėra partija, o daugelio skirtingų politinių grupių susivienijimas. Lietuvoje, beje, nieko panašaus nesame turėję ir turbūt geriau, kad neturėtume. S. Mentzenas rinkimuose suplakė į vieną nacionalizmą, euroskepsį ir pridėjo didelę dozę liberalizmo. Ši tendencija pastebima daugelyje šalių: klasikinės politinės kryptys tirpsta, o vietoje jų siūlomi nesuprasi kaip suplakti politinių ideologijų kokteiliai. Tarkime, S. Mentzenas žavėjo ne tik nacionalistus – daug kam patiko jo idėjos dėl mokesčių mažinimo ir ekonomikos liberalizavimo. Turbūt galime sakyti, kad „Konfederacija“ pasiūlė daug kam patikusią populistinę mišrainę. Beje, už jį balsavo daug jaunų žmonių.

Sprendžiant pagal A. Dudos prezidentavimą, veikiausiai mums būtų palankesnis K. Nawrockis, kuris tikėtina tęs partnerystės su mažesnėmis regiono valstybėmis liniją.

– Ko „Konfederacija“ pareikalaus iš K. Nawrockio už paramą ir ar jis gali sutikti su tais reikalavimais?

– Reikalavimų yra daug – net aštuoni punktai. K. Nawrockis jau pasakė, kad sutinka (bent su daugeliu), o R. Trzaskowskis, kuriam S. Mentzenas beje pateikė tuos pačius reikalavimus, teigė, kad turi juos svarstyti. O „Konfederacijos reikalavimai yra tokie: 1) prezidentas nepasirašys jokio įstatymo, kuris didintų mokesčius ir įmokas; 2) nepasirašys jokio įstatymo, kuris ribotų grynųjų ir zloto funkcionavimą; 3) jokių įstatymų, kurie ribotų piliečių laisves pagal Lenkijos Konstituciją; 4) nepritartų Lenkijos karių siuntimui į Ukrainą; 5) nepritartų Ukrainos priėmimui į NATO; 6) nepasirašytų naujų apribojimų dėl ginkluotės naudojimo; 7) jokių naujų Lenkijos valstybės institucijų galių apribojimų ES atžvilgiu ir 8) jokių naujų ES sutarčių.

– Dabartiniai valdantieji mėgsta pabrėžti, kad opoziciją atstovaujantis prezidentas neva paralyžiuotų vyriausybės darbą. O ko jie pirmiausiai imtųsi, jei laimėtų R. Trzaskowskis?

– Pirmiausia, kalbos apie paralyžių yra perdėtos. Lenkijos prezidentas neturi tiek galių, kiek pavyzdžiui Prancūzijos vadovas. Šiuo požiūriu Lenkijos sistema panašesnė į Lietuvos.

Kalbant apie svarbiausius tikslus, manau, kad valdantieji pirmiausiai siektų atšaukti teismų reformą, pradedant Teismų tarybos ir baigiant Aukščiausiojo teismo sudarymo mechanizmu. Turbūt imtųsi nacionalinio transliuotojo, nors ten jie jau viską ir taip pasitvarkė savo naudai. Galbūt kai kurie socialiniai reikalai ir mokesčiai. Taip pat abortų klausimas.

Po pirmojo turo K. Nawrockio rėmėjų sukurta karikatūra leidžia suprasti, kodėl daug lenkų renkasi politikus nacionalistus.

– Anksčiau ne kartą esate teigęs, kad Lietuvai tradiciškai palankesnė lenkų dešiniųjų valdžia. Ar tas pats galioja ir lyginant R. Trzaskowskį su K. Nawrockiu?

– Sprendžiant pagal A. Dudos prezidentavimą, veikiausiai mums būtų palankesnis K. Nawrockis, kuris, tikėtina, tęs partnerystės su mažesnėmis regiono valstybėmis liniją.

– Dabartniai valdantieji rodo stiprias simpatijas Vakarų Europai. Ar jų atstovas prezidentūroje gali vardan europietiško solidarumo kažkiek aukoti Varšuvos – Vašingtono santykius?

– Manau, kad ne. Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis mėgsta pabrėžti gerus ryšius su JAV respublikonais. Lenkai negadins santykių su Donaldu Trumpu, nes Varšuvai amerikiečiai yra labai svarbūs. Tai supranta ir R. Sikorskis ir Donaldas Tuskas.

Beje, K. Nawrockis aktyviai mėgina išnaudoti šį momentą. Tebūnie jo susitikimas su D. Trumpu truko kelias minutes, bet Lenkijoje tai buvo labai smarkiai reklamuojama. Be to, yra tikimybė, kad kitą savaitę Varšuvoje apsilankys JAV viceprezidentas J. D. Vance’as ir K. Nawrockis tikrai mėgins išnaudoti ir šį vizitą pačiose antrojo turo išvakarėse.