Lipnioji draugystė: geopolitinė nauda mainais už pinigus | KaunoDiena.lt

LIPNIOJI DRAUGYSTĖ: GEOPOLITINĖ NAUDA MAINAIS UŽ PINIGUS

Centrinės Azijos šalys atsidūrė Kinijos akiratyje. Plėsti savo įtakos sferą siekiantis Pekinas noriai skolina ir investuoja, tačiau kartu didina šių šalių ūkio bei elito priklausomybę.

Neslūgstantis priešiškumas

Per pastaruosius dvejus metus Centrinėje Azijoje buvo surengta daugiau nei 40 mitingų, kuriuose protestuota dėl Kinijos ekspansijos. Demonstracijos vyko dėl planų atkelti gamyklas kartu su darbuotojais ir aplinka teršiančia gamyba, dėl žmonių persekiojimo Sindziange (šiame su Centrine Azija besiribojančiame Kinijos regione gyvena apie 1,5 mln. etninių kazachų, 180 tūkst. kirgizų, keliasdešimt tūkstančių tadžikų ir uzbekų, kurie, neretai net ir būdami Kazachstano ar Kirgizijos piliečiai, kartu su Kinijos uigūrais yra sulaikomi, išsiunčiami į vadinamąsias darbo stovyklas). Nors patyrinėjus statistiką ne viena melagiena subliūkšta, antikiniškų nuotaikų tai nenumalšina.

W.Wilsono mokslo centro Kennano institutas, remdamasis Centrinės Azijos barometro duomenimis, kalba apie per pastaruosius ketverius metus Centrinėje Azijoje pastebimai išaugusį priešiškumą Kinijai. Daugiausia Kiniją neigiamai vertinančių žmonių yra Kirgizijoje (35 proc. respondentų – šiek tiek daugiau nei neigiamai vertinančių JAV), Kazachijoje – 30 proc. Uzbekijoje ir Turkmėnijoje, neturinčiose bendros sienos su Kinija, pastarosios įvaizdis taip pat blogėja.

Nerašytos sąlygos

Silpstant Rusijos įtakai šiame regione, lyderiaujančias pozicijas norintis užimti Pekinas pasitelkia įprastas minkštosios galios priemones: padeda kovoti su pandemija (pvz., už indėlį į klinikinius tyrimus Uzbekija pripažinta Kinijos kompanijos "Zhifei Loncom Biofharmaceutical" sukurtos vakcinos nuo koronaviruso ZF-UZ-VAK 2001 bendraautore), palaiko prokinišką žiniasklaidą, kuria aktyviai prokinišką informaciją skleidžiančius kanalus socialiniuose tinkluose.

Regiono analitikus vienijanti platforma "Central Asian Analitical Network" (CAAN) Kinijos įtaką Centrinėje Azijoje vadina lipniąja galia. Ją lengviausia demonstruoti ekonominių sunkumų turinčios šalies, suinteresuotos investicijomis ir naujų darbo vietų sukūrimu, atžvilgiu. Tokias šalis it bites medumi galima pririšti prie savęs ekonomiškai ir politiškai – teikiant ilgalaikes paskolas su žemomis palūkanomis.

Tokias šalis it bites medumi galima pririšti prie savęs ekonomiškai ir politiškai – teikiant ilgalaikes paskolas su žemomis palūkanomis.

"Kinija visada buvo laikoma patogia Centrinės Azijos šalių partnere, nes mainais į investicijas ji praktiškai nieko nereikalavo, tik pripažinti vienos Kinijos principą (atmetant Tibeto, Honkongo teisę į savarankiškumą) ir kovą su trimis blogio jėgomis: terorizmu, ekstremizmu, separatizmu. Tačiau, priešingai nei Vakarų šalys, kurios preliminariai susitaria dėl bendradarbiavimo sąlygų, su Kinija galioja nerašytos taisyklės. Tarp jų yra ir tabu apie santykių problemas", – pastebi Maskvos Carnegie fondo ekspertas Timuras Umarovas.

Svetimoje kišenėje

Bene didžiausia Kinijos įtaka jaučiama Tadžikijoje – CAAN šiuos ryšius vadina idealiu lipniosios galios taikymo pavyzdžiu.

Pasaulio banko duomenimis, 2019 m. iš visų tiesioginių užsienio investicijų Tadžikijoje Kinijos sudarė 75 proc., o Dušanbės skola Pekinui siekė 1,1 mlrd. dolerių – tai pusė visos Tadžikijos skolos užsieniui. Šiandien čia dirba daugiau nei 400 Kinijos įmonių – jos yra didžiausios Tadžikijos mokesčių mokėtojos. Per pastaruosius kelerius metus Kinijos kompanijos įsitvirtino ir energetikoje: tiesė elektros linijas, sujungusias atskiras šalies energetikos sistemos dalis, Dušanbėje pastatė šiluminę elektrinę.

"Pamyras – augančios Kinijos ekonomikos šaltinis", – teigia CAAN autoriai, omenyje turėdami kinų rankose atsidūrusias brangiųjų iškasenų kasyklas.

2019 m. Tadžikijos vyriausybė ir Kinijos kompanija "Kashi Xinyu Dadi Mining Investment Limited" pasirašė susitarimą dėl Murgabo regione esančio sidabro telkinio vystymo. Nors šis telkinys – ketvirtas pagal dydį pasaulyje, sutarties detalės plačiajai visuomenei nebuvo skelbiamos, todėl kilo daugybė spekuliacijų. Pvz., dėl to, kad Kinijos įmonei suteiktos solidžios mokesčių lengvatos, jai leista įdarbinti 70 proc. Kinijos piliečių; dėl to, kad skiriasi naujųjų investuotojų ir vietos institucijų skelbiami duomenys apie telkinio išteklius.

Pernai balandį Kinijos Taškurgano tadžikų autonominės apskrities administraciniame centre pradėtas statyti oro uostas. 3 094 m virš jūros lygio aukštyje netoli Tadžikijos, Afganistano, Kirgizijos ir Pakistano sienų sankirtos esantis oro uostas būtų pirmasis šiame regione, daugiausia apgyvendintame skirtingose šalyse išsibarsčiusių etninių tadžikų. Oficialiai teigiama, kad projektas leis atgaivinti turizmą. 230 mln. JAV dolerių kainuosiantis objektas, per metus aptarnausiantis 160 tūkst. keleivių ir 400 t krovinių, turėtų būti baigtas kitų metų pirmąjį pusmetį.

Nors įspūdingas kraštovaizdis ir vietos kultūros paminklai galėtų būti tikrai patrauklūs turistams, tačiau, anot CAAN analitikų, jo perspektyvos akivaizdžiai pervertinamos. Čia dramatiškai trūksta turizmui būtinos infrastruktūros, o ir kinai neplūsta į Tadžikiją: yra tik šešti tarp užsienio turistų. Akivaizdu, kad tikroji oro uosto paskirtis – ekonomika ir geopolitika. "Pretekstas plėtoti turizmą gali būti patogus mechanizmas, skatinantis lengvinti vizų režimą ir vykdant infrastruktūros projektus", – rašo CAAN.

Toliaregiški tikslai

"Sistemingai ir nuosekliai vykdoma Kinijos politika Pamyre padeda stiprinti ne tik ekonominę, infrastruktūrinę, bet ir karinę įtaką, stiprinant galutinio Kinijos dominavimo Afganistane, Pakistane ir Centrinėje Azijoje perspektyvas", – pastebi CAAN analitikai ir vardija daugybę dvišalių projektų, ypač – autonominiame Kalnų Badachšano regione.

Deklaruodama kovą su terorizmu Dušanbė pradėjo aktyviai bendradarbiauti su Kinija vykdant Tadžikijos ir Afganistano pasienio apsaugą. Pasitraukus Rusijos pasieniečiams, Tadžikijos Murghabo regione netrukus buvo identifikuota šimtai Kinijos karių. Abi šalys jau ne kartą rengė karines pratybas, Kinija suteikia techninę, finansinę ir personalo pagalbą Tadžikijai statant karinius objektus. Pekinas suteikė beprocentę 345 mln. dolerių paskolą parlamento ir vyriausybės pastato statybai. Dalyvaujant "Huawei", vykdytas projektas "Saugus miestas": visuose didžiuosiuose Tadžikijos miestuose įrengtos stebėjimo kameros su veido atpažinimo programa.

Kinijai Tadžikija svarbi ir dėl planų Afganistane. Nuo 2017 m. reguliariai vyksta keturšaliai Kinijos, Pakistano, Tadžikijos ir Afganistano saugumo tarybų sekretorių susitikimai. Naudojant finansinę Kinijos paramą Afganistano Badachšano provincijoje bus įrengta nauja karinė bazė – tranzitinis koridorius eis per Tadžikijos teritoriją.

"Tokiu būdu Tadžikija tampa precedentu, kai Kinija įtraukiama į Centrinės Azijos saugumo reikalus, dėl to gali kilti arši Pekino ir Maskvos konkurencija", – rašo novastan.org.

Prijaukintas elitas

Centrinėje Azijoje vykstančiose antikiniškose protesto akcijose skamba nepasitenkinimas ne tik Pekinu, bet ir jam parsidavusiu vietos elitu. Minios nuomonė – ne be pagrindo. Apie pavojingus politikos, verslo lyderių ryšius su Kinija byloja neskaidrios verslo schemos, kai kurių politikų reputacija ir biografijų faktai.

Centrinėje Azijoje vykstančiose antikiniškose protesto akcijose skamba nepasitenkinimas ne tik Pekinu, bet ir jam parsidavusiu vietos elitu. Minios nuomonė – ne be pagrindo.

Ekonominė priklausomybė nuo Kinijos kai kuriose regiono šalyse yra pasiekusi tokį lygį, kad nesantaika su Pekinu sukeltų Centrinės Azijos lyderiams labai rimtų problemų. Neatsitiktinai ir į kylančius protestus pastarieji reaguoja juos ignoruodami arba protindami protestuotojus, esą Kiniją reikia ne kritikuoti, bet dėkoti už sunkmečiu tiesiamą pagalbos ranką.

Kaip pastebi T.Umarovas, tai, kad Centrinėje Azijoje siauras elito ratas naudoja šalių išteklius savo tikslams, nėra naujiena, tačiau neteisėtų finansinių srautų šaltiniu jam vis dažniau tampa ir Kinija.

2019-ųjų pabaigoje Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centro, "Radio Liberty / Radio Azattyk" , "Kloop.kg", "Bellingcat" žurnalistai atskleidė schemas, pagal kurias iš Kirgizijos per kurjerius buvo išgabenta nuo 700 mln. iki 1,5 mlrd. JAV dolerių grynaisiais. Tai įrodančius dokumentus žurnalistams perdavęs nusikalstamoje schemoje dalyvavęs Kirgizijos pilietybę turintis Kinijos uigūras Ajerkenas Saimaitis pačiame tyrimų įkarštyje buvo nužudytas Stambule.

Iš Kinijos pusės schemą kontroliavo verslininkas Chabibula Abdukadyras, apie kurį žinių labai nedaug. Žinoma, kad Ch.Abdukadyras – vienas įtakingiausių Kinijos Sindziango Uigurų autonominio regiono verslininkų. Atsižvelgiant į tai, kaip griežtai Kinijos komunistų partija kontroliuoja bet kokius ryšius tarp Sindziango gyventojų ir užsieniečių, jis negalėjo veikti be Kinijos pareigūnų žinios, mano T.Umarovas.

Skaičiuojama, kad iš kontrabandos, krovinių iš Kinijos į Vidurinę Aziją pervežimų monopolio Ch.Abdukadyro šeima uždirbo šimtus milijonų dolerių, kurie nusėdo Europos, JAV ir Artimųjų Rytų bankuose ar materializavosi prabangiais nekilnojamojo turto objektais visame pasaulyje nuo Dubajaus iki Vašingtono ir Londono.

Milijonai ir žentai

Šio nusikalstamo verslo pagrindas – kontrabanda gabenamos prekės iš Kinijos į Eurazijos ekonominę sąjungą. Apie tokią praktiką viešai kalbėjo ir pertvarkyti muitinės sistemą norėjęs, tačiau iš pareigų atleistas Kirgizijos ekonomikos viceministras Eldaras Abakirovas. Jis įtarė, kad tokiu būdu neapmokestinama prekių už kelis milijardus JAV dolerių, todėl siūlė eliminuoti iš muitinės patikros žmones, o sistemą skaitmeninti.

Tarptautinės žurnalistų komandos tyrimai atskleidė su Ch.Abdukadyrovu siejamo nevaldomą tuometinio Kirgizijos muitinės tarnybos pirmininko pavaduotojo Raimbeko Matraimovo (geriau žinomo iškalbinga Raim-Million pravarde) galybę. Iš paprasto muitinės inspektoriaus jis virto įtakingiausiu šalies muitinės sistemos asmeniu – karjera suklestėjo prezidento Almazbeko Atambajevo valdymo metais. 2017 m. jis buvo atleistas iš pareigų, tačiau iš giminaičių, draugų, globotinių (tarp kurių – ir muitinės inspektoriais dirbantys žinomi šalies sportininkai) nunertas tinklas toks atsparus, kad puikiai veikia net ir be R.Matraimovo.

Dalis kontrabandos iš Kinijos per Kirgiziją buvo siunčiama į Uzbekiją, į garsųjį Abu Sachijaus turgų: prezidento Islamo Karimovo laikais jo žentui Timurui Tiliajevui priklausęs turgus buvo pagrindinis prekių importo mazgas. Mirus I.Karimovui, T.Tiliajevas neteko globos, o turgavietę 2018 m. perleido nežinomiems asmenims.

Neteisėtos praturtėjimo schemos, pagrįstos finansiniais srautais iš Kinijos, yra paplitusios ir Kazachijoje, ekonomine prasme didžiausioje regiono valstybėje. Pernai gruodį laikraštis "Financial Times" atsekė, kad Nursultano Nazarbajevo žentas Timuras Kulibajevas uždirbo dešimtis milijonų dolerių iš dujotiekio, sujungusio Vidurio Aziją ir Kiniją, kurį už iš Kinijos gautas paskolas įgyvendino "KazMunaiZag" ir CNPC. Apie sudėtingas korupcijos schemas prieš savo mirtį feisbuke parašė Londone gyvenęs nuo narkomanijos kentėjęs N.Nazarbajevo anūkas Aisultanas.

Milijonai dolerių, Kinija, prezidento žentas – šie trys raktiniai žodžiai tinka ir Tadžikistano atveju. Žurnalistų turimi dokumentai atskleidžia, kad prezidento Emomalio Rachmono žentas Šamsulas Sachibovas už 2,8 mln. dolerių padėjo Kinijos bendrovei "Kryso Resources" (vėliau pakeitusiai pavadinimą) gauti aukso gavybos licenciją.

"Turkmėnijoje, kur visa valdžia sutelkta prezidento Gurbangulio Berdymuchamedovo ir jo šeimos rankose, Kinijos įtaka elitui yra stipriausia regione. Pastaraisiais metais Berdymuchamedovai prarado beveik visus savo pagrindinius pajamų šaltinius, išskyrus Kiniją, su kuria juos jungia dujotiekiai", – rašo Maskvos Carnegie centro ekspertas.

Remia savus kandidatus?

Pekino ambicijos gali neapsiriboti kaimyninių šalių elito prijaukinimu. Kaip pastebi Maskvos Carnegie centro analitikas, pernai spalį Kirgizijoje įvyko valstybės perversmas, po kurio daugelis su Kinija susijusių verslininkų stojo į pergalę laimėjusio Sadiro Žaparovo pusę.

Pats S.Žaparovas, kurį revoliucinė banga nuplukdė iki valdžios olimpo, inicijavo rinkimus ir šiemet sausį per rinkimus tapo teisėtu Kirgizijos prezidentu, jau seniai siejamas su Kinija. Iš pradžių šie ryšiai buvo pagrįsti jo šeimos istorija. Prezidento tėvas gimė Kinijoje, kurioje jo tėvai rado prieglobstį bėgdami nuo sovietų teroro XX a. ketvirtąjį dešimtmetį. Vėliau šeima grįžo į Kirgizijos SSR, kur gimė S.Žaparovas.

Remdamiesi šiuo faktu, S.Žaparovo oponentai pradėjo skleisti sąmokslo teorijas, esą jis bendradarbiauja su Kinijos specialiomis tarnybomis. Gandai gandais, tačiau faktų, patvirtinančių politiko ryšius su Kinijos piliečiais, iš tiesų esama. 2007 m., kai S.Žaparovas buvo Kirgizijos parlamento narys, jo brolis Sabyras Žaparovas, laimėjęs konkursą, įsigijo iš valstybės 71 proc. "Jyrgalan" kasyklos už akivaizdžiai per mažą kainą. Netrukus kasykla buvo perleista investuotojams iš Kinijos.

Šiandien svarstoma galimybė perleisti Kinijai dalį geležies rūdos kasyklos "Žetim Too" ir tokiu būdu padengti dalį skolos. Parlamentaro Dastano Bekeševo duomenimis, ši kartu su procentais 2020 m. viršijo 2,2 mlrd. dolerių.

Dėmesio sulaukia ir Kinijoje gimęs Kirgizijos parlamento narys Adilas Žunusas, kurį prezidentas S.Žaparovas viešai vadina savo draugu. Uigūrų kilmės A.Žunusas yra dirbęs Kinijos nacionalinėje lauko tyrimų akademijoje, jo žmona – regioninėje Liaudies atstovų asamblėjoje. Viename interviu politikas pasakojo, kad 1990-aisiais kartu su žmona metė gerą darbą Kinijoje, keturių kambarių butą ir persikėlė į Kirgiziją tik todėl, kad norėjo grįžti į gimtąjį kraštą, kur ilgainiui gavo ir Kirgizijos pilietybę.

Kurį laiką A.Žunusas užsiėmė verslu (daugiausia gamtinių resursų gavyba), vėliau pradėjo valstybės tarnybos karjerą, taip pat pasižymėjo siūlymu perleisti nacionalinę oro bendrovę "Air Kyrgyzstan" Kinijos investuotojams. Esama duomenų, kad jis galėjo finansuoti S.Žaparovo prezidentinę kampaniją. Į šį biudžetą, beje, plaukė pinigų ir iš Kinijos piliečių valdomų bendrovių, nors tai draudžia Kirgizijos įstatymai.

"Jei visi šie įvykiai neatsitiktinis sutapimas ir Kinija iš tikrųjų dalyvavo ateinant į valdžią S.Žaparovui, tai Kinijos strategija atgręžiama į Vidurio Azijos elitą. Nuo ryšių su esamais lyderiais palaipsniui pereinama prie Kinijai palankių politikų palaikymo ir, galbūt, kuriamos priemonės, kad šie patektų į valdžią", – mano T.Umarovas.


Kompensacija valstybei – prekybos centras

Ilgamečio Kirgizijos muitinės vadovo pavaduotojo R.Matraimovo istorija įspūdinga ne tik dėl grobstymo mastų, bet ir dėl atomazgos.

Žurnalistinis tyrimas virto skandalu, kurį lydėjo masiniai protestai, R.Matraimovas buvo pašalintas iš posto. Vėliau gausų būrį žurnalistinio tyrimo autorių jis padavė į teismą dėl garbės ir orumo, tačiau ir pats atsidūrė teisiamųjų suole. Šiemet vasario 11-ąją per trumputį teismo procesą R.Matraimovas pripažino savo kaltę dėl korupcijos kaltinimų, tačiau, vietoje gręsiančios dviženkliu metų skaičiumi skaičiuojamos bausmės, jam skirta viso labo 260 tūkst. somų (3 078 dolerių) bauda.

Kiek anksčiau į šalies biudžetą jis grąžino 2 mlrd. somų (24 mln. dolerių) – apie 3,5 proc. sumos, kurią, kaip manoma, išplovė per korupcijos schemas. Pusė pinigų buvo pervesta į biudžetą, o kita suma grąžinta nekilnojamuoju turtu: R.Matraimovas valstybei perleido devynis butus, o šiomis dienomis Biškeke atidarytas prekybos centras, kurį, anksčiau priklaususį jo brolio parlamentaro Iskandero Matraimovo sutuoktinei, teisiamasis perdavė valstybei kaip kompensaciją.

Teismas atšaukė teisiamojo ir jo šeimos sąskaitų banke apribojimus, grąžino konfiskuotą nekilnojamąjį turtą. Nuosprendis, o ypač bauda, sukėlė visuomenės nepasitenkinimą: savaitgalinėse protesto akcijose, kurių šią žiemą vis rengiama Biškeke, ėmė skambėti ir pasipiktinimai dėl švelnios bausmės R.Matraimovui.

"Kodėl jis buvo teisiamas tik pagal korupcijos, o ne pagal neteisėto praturtėjimo straipsnį? Tyrimai rodo, kad jo žmonos prabangios atostogos, brangūs pirkiniai iš žinomų mados dizainerių namų, daugybė viešnagių Dubajuje ir akivaizdūs įrodymai apie čia turimą nuosavybę pranoksta 1 000 JAV dolerių sumos, kurią jis teigė kas mėnesį uždirbdavęs, suteikiamas galimybes", – klausia novastan.org.

Garsiausia Kirgizijos istorijoje vadinama R.Matraimovo byla buvo netikėtai pratęsta. Vasario 18 d. jis buvo sulaikytas baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamu būdu gautų pajamų legalizavimo.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS