Paryžiuje aktyviai spėliojama, kas užims šį postą.

Prancūzijos žiniasklaidoje kaip galimi kandidatai minimi Socialistų partijos lyderis Olivier Faure ir buvęs socialistų premjeras Bernard‘as Cazeneuve, taip pat centristų politikas Jeanas Louisas Borloo, dirbęs ankstesnėse prezidentų Jacques‘o Chiraco ir Nicolas Sarkozy vyriausybėse.

Laikas, per kurį E. Macronas turi priimti sprendimą, vis labiau senka, nes pagal Prancūzijos konstituciją vyriausybė iki pirmadienio turi pateikti parlamentui 2026 m. biudžeto projektą.

Jei to nepavyks padaryti, politinė sumaištis šalyje gilėtų toliau ir dar labiau apsunkintų jos smarkiai prasiskolinusią ekonomiką.

Laikinasis finansų ministras Roland‘as Lescure patikino, kad Prancūzija patvirtins 2026 m. biudžetą ir įvykdys savo europinius fiskalinius įsipareigojimus.

Sébastienas Lecornu pirmadienį atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų po mažiau nei mėnesio darbo, sakydamas, kad dėl negebėjimo rasti kompromisą visame politiniame spektre tapo neįmanoma valdyti šalies.