Libijos diktatorius Muammaras al Gaddafi tikrai nebuvo šventas žmogus. Tačiau lygiai prieš metus įvykdyta žiauri egzekucija sukrėtė. Maža to, žmogaus teisių aktyvistai skelbia, kad, be M.al Gaddafi, egzekucijos įvykdytos dar mažiausiai 70-iai žmonių.

Šokiruojančios egzekucijos

Šiandien sukanka lygiai metai nuo tos dienos, kai Libijos sukilėliai tranšėjoje netoli gimtojo diktatoriaus miesto Sirto sučiupo besislepiantį buvusį šalies lyderį M.al Gaddafi.

Jis dar bandė skubiai palikti apsiaustą miestą, tačiau NATO naikintuvai buvo greitesni.

Tai, kas vyko toliau, šokiravo pasaulį.

Virtualioje erdvėje ir žiniasklaidoje pasklido filmuota medžiaga, kaip sukilėliai tyčiojosi ir kankina sunkiai sužeistą M.al Gaddafi.

Sukrėstas vaizdų pasaulis ėmė reikalauti Libijos laikinosios vyriausybės pasiaiškinimo.

Tačiau LLR atrėžė, kad diktatorius žuvo per kryžminę ugnį, nors iš filmuotos medžiagos buvo matyti, jog sučiuptas diktatorius dar buvo gyvas. Taip pat įraše buvo matyti, kaip diktatorius žiauriai mušamas sukilėlių ir tikriausiai buvo sužalotas durtuvu į sėdmenis.

Masinis susidorojimas

Po buvusio Libijos lyderio egzekucijos, kuri šokiravo pasaulį, žmogaus teisių organizacijos ėmėsi nagrinėti, kas įvyko.

Žmogaus teisių atstovai pareiškė, kad ne vien M.al Gaddafi buvo žiauriai nužudytas.

Žmogaus teisių organizacijos "Human Rights Watch" (HRW) nepaprastųjų įvykių skyriaus direktorius Peteris Bouckaertas pareiškė, kad ginkluotos Libijos grupuotės, be M.al Gaddafi, po to, kai nuvertė režimą, egzekucijas įvykdė dar mažiausiai 66 buvusio Libijos režimo šalininkams.

"Įrodymai byloja, kad ginkluotos opozicijos grupuotės įvykdė grupinę egzekuciją bent 66 Sirte sučiuptiems M.al Gaddafi kolonos nariams, – teigė P.Bouckaertas. – Atrodo, kad jie išvežė diktatoriaus sūnų Mutassimą, kuris buvo sužeistas, į Misratą ir jį ten nužudė. Mūsų išvados kelia klausimų dėl Libijos valdžios pareiškimų, kad M.al Gaddafi žuvo kryžminėje ugnyje, o ne tuomet, kai buvo sučiuptas."

HRW parengė 50 puslapių ataskaitą apie įvykius Libijoje po režimo griūties.

Dokumente, kurio pavadinimas – "Diktatoriaus mirtis: kruvinas kerštas Sirte" (angl. – "Death of a Dictator: Bloody Vengeance in Sirte"), aprašomos paskutinės M.al Gaddafi gyvenimo valandos ir jo žūties aplinkybės, remiantis liudininkų parodymais ir vaizdo įrašais, nufilmuotais mobiliaisiais telefonais.

Pasak HRW, už M.al Gaddafi egzekuciją buvo atsakingi Misratoje įsitvirtinę sukilėliai.

Būtent jie sučiupo ir nuginklavo buvusį šalies vadovą ir jo rėmėjus. Daugelis jų buvo paimti į nelaisvę ir kankinami.

"Tada jie įvykdė egzekuciją bent 66 sučiuptiems kolonos nariams prie Sirte esančio viešbučio "al Mahari", – teigiama ataskaitoje.

Priduriama, kad daugelio nužudytųjų rankos buvo surištos.

Netrukus po M.al Gaddafi mirties Libijoje dirbęs vienas AFP naujienų agentūros korespondentas pasakojo prie "al Mahari" viešbučio taip pat matęs apie 65–70 yrančių lavonų.

Pasak jo, visi kūnai buvo peršauta galva ir surištomis už nugaros rankomis.

Atliko išsamų tyrimą

HRW atstovai pabrėžė, kad daugiausia rėmėsi mobiliaisiais telefonais darytais vaizdo įrašais.

Taip pat organizacijos atstovai apklausė tiek opozicijos pajėgų karininkus, buvusius įvykio vietoje, tiek ligoninėje gydomus likusius gyvus M.al Gaddafi kolonos narius.

Taip pat HRW atstovai pridūrė panaudoję ligoninės lavoninėje darytas nuotraukas: "nustatyta, kad bent 17 iš suimtųjų, matomų telefonų vaizdo įrašuose, vėliau buvo sušaudyti prie viešbučio "al Mahari".

Pasak aktyvistų, vienas iš nužudytųjų buvo Ahmedas Ali Yusufas al Ghariyani, 29 metų Libijos laivyno narys.

Viename iš vaizdo įrašų matyti, kaip vyras buvo mušamas ir spardomas, nes esą yra kilęs iš miesto, kuris buvo lojalus M.al Gaddafi.

Vyro kūnas vėliau buvo rastas netoli "al Mahari". Sirto ligoninės darbuotojai jį įvardijo kaip 86-ąjį neatpažintąjį, tačiau vėliau giminės jį atpažino iš fotografijų.

"Šie nužudymai yra didžiausia dokumentuota sulaikytųjų egzekucija, įvykdyta prieš M.al Gaddafi kovojusių pajėgų per aštuonis mėnesius trukusį konfliktą Libijoje", – tvirtinama HRW pranešime.

Aktyvistai pabrėžė, kad organizacijos surinkti įrodymai susiję ir su buvusio Libijos vadovo sūnaus Mutassimo Gaddafi žūtimi.

Libijos vadovai tvirtino, kad tiek M.al Gaddafi, tiek jo sūnus žuvo per įnirtingą mūšį netoli Sirto, tačiau žmogaus teisių aktyvistai pabrėžė tuo abejojantys.

Pasak HRW, sprendžiant iš vaizdo įrašų, padarytų Misratoje, diktatoriaus sūnus M.Gaddafi buvo sučiuptas gyvas ir išvežtas į Misratą, kur jis matomas rūkantis ir "priešiškai besikalbantis" su pagrobėjais. Vėliau jis buvo nukautas.

"Iki vakaro jo lavonas su nauja žaizda gerklėje, kurios nesimatė ankstesniame vaizdo įraše, buvo viešai demonstruojamas Misratoje", – pabrėžė HRW atstovai.

HRW nurodė pateikusi savo išvadas pereinamojo laikotarpio administracijos pareigūnams tuojau po šių nužudymų ir ne kartą raginusi naująją valdžią atlikti išsamų tyrimą dėl įvykių, kurie gali būti prilyginti karo nusikaltimams.

Tačiau, pasak aktyvistų, Libijos vadovybė nesiėmė jokių veiksmų, kad nusikaltimai būtų išaiškinti.

"Mes tyrėme vieną atvejį po kito: asmenys būdavo nufilmuojami gyvi juos sučiupusių opozicijos kovotojų... o po kelių valandų jie būdavo randami negyvi, – sakė P.Bouckaertas. – Vienas didžiausių iššūkių Libijai – suvaldyti gerai ginkluota savo milicija ir nutraukti jos vykdomus pažeidimus. Pirmasis geras žingsnis būtų tyrimas dėl masinių egzekucijų 2011 m. spalio 20 d., kurios yra iki šiol sunkiausias dokumentuotas opozicijos pajėgų pažeidimas."

Kyšo N.Sarkozy ausys?

Ar M.al Gaddafi buvo nužudytas, nes palaikė ryšius su buvusiu Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy?

Šį klausimą vis garsiau kelia Prancūzijos žiniasklaida.

Kad pats N.Sarkozy galėjo organizuoti susidorojimą su M.al Gaddafi, teigė keli buvę Libijos laikinosios vyriausybės lyderiai.

Jie tvirtino, kad Prancūzijos vadovas nurodė prancūzų agentams nukauti Libijos diktatorių, nes bijojo, kad šis (jei būtų buvęs sučiuptas gyvas ir stojęs prieš teismą) gali prasitarti apie jųdviejų ryšius.

Šių metų spalio 2 d. duodamas interviu Prancūzijos naujienų portalui "Médiapart" buvęs Libijos pereinamosios vyriausybės užsienio žvalgybos koordinatorius Rami el Obeidi prasitarė manąs, jog prancūzų agentams buvo tiesiogiai nurodyta pašalinti buvusį Libijos lyderį.

"Įsakymas buvo duotas, nes M.al Gaddafi po to, kai Prancūzija įsitraukė į karo veiksmus Libijoje, grasino kalbėti apie jo ir tuomečio Prancūzijos prezidento bendradarbiavimą. Kalbu apie slaptą paramą N.Sarkozy per 2007 m. rinkimų kampaniją, – kalbėjo pareigūnas. – Šie grasinimai Eliziejaus rūmuose buvo vertinami labai rimtai. Šiuo atveju nenuostabu, kad M.al Gaddafi mirtis buvo jiems paranki. Ir kuo greitesnė mirtis..."

Nors gandai apie galimus N.Sarkozy ir M.al Gaddafi ryšius sklando jau seniai, niekas nei iš buvusios, nei dabartinės vyriausybių iki šiol Prancūzijoje to nekomentuoja.

Prancūzijos dienraščio "Le Monde" žurnalistas Barbouchas Rachidas savo tinklaraštyje stebėjosi, kad kalbėti apie buvusio šalies vadovo ryšius su Libija nenori net opozicijoje buvę socialistai.

"Le Parisien" atkreipė dėmesį, kad ir Prancūzijos žiniasklaida bando laidoti šią istoriją.

O Italijos dienraštis "Corriere della Sera" rašė: "Nuo tada, kai NATO ėmė remti revoliucines pajėgas ir tai palaikė Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy, M.al Gaddafi ėmė atvirai grasinti paviešinti savo ryšius su buvusiu Prancūzijos vadovu. Taip pat jis pagrasino atskleisti, kiek milijonų dolerių sumokėjo 2007 m.", – buvo rašoma dienraštyje "Corriere della Sera" išspausdintame straipsnyje.

Tyla – gera byla?

Prancūzijos slaptosios tarnybos sąmokslu nužudyti M.al Gaddafi kaltinamos ne pirmą sykį.

2011 m. spalio 26 d., praėjus beveik savaitei nuo M.al Gaddafi nužudymo, Prancūzijos savaitraštis "Le Canard Enchainé" paskelbė intriguojančios informacijos apie galimą amerikiečių ir prancūzų sandorį pašalinti pulkininką.

"Trečiadienį, spalio 19 d., vėlai vakare vienas Pentagono pulkininkas susisiekė su vienu iš savo pažįstamų Prancūzijos slaptojoje tarnyboje. Amerikiečiai, gavę slaptos informacijos iš jų nepilotuojamų lėktuvų, pranešė, kad Libijos lyderis įstrigo Sirto mieste ir daugiau nebus paleistas", – citavo neįvardyto šaltinio žodžius "Le Canard Enchainé".

Dienraštis pridūrė, jog "Amerikos pareigūnas prancūzus perspėjo, kad "jei Gaddafi paspruks, jis taps tikra atomine bomba..."

"Turime neleisti M.al Gaddafi gauti tarptautinės tribūnos, nes tai reikštų, kad jis bus teisiamas", – pasak "Le Canard Enchainé", prancūzams sakė amerikiečių karininkas.

"Le Canard Enchainé" pridūrė: "Eliziejaus rūmuose buvo žinoma, kad nuo spalio vidurio M.al Gaddafi ir vienas iš jo sūnų slapstosi Sirto mieste... N.Sarkozy nurodė generolui Benoît Puga imtis koordinuoti M.al Gaddafi medžioklę. Kalbant apie DGSE ir DRM (Prancūzijos karinė žvalgyba) jie toli gražu nesidrovėjo kalbėti apie fizinį M.al Gaddafi pašalinimą."

N.Sarkozy visuomet kategoriškai neigė ryšius su M.al Gaddafi.

Buvęs N.Sarkozy vyriausybės gynybos ministras Gérardas Longuet dienraščiui "Le Parisien" net yra pareiškęs: "M.al Gaddafi nužudė prancūzų šnipas? Nesąmonė. Tai nepatikima informacija. To niekuomet niekas nesvarstė."

Tačiau "Le Parisien" retoriškai paklausė: "Jei viskas yra melas, kodėl vyriausybė tyli?"