Serbijos procesai yra kiek svarbesni mums. Prorusiškas Serbijos lyderis Aleksandaras Vučićius gana greitai pripažino pralaimėjęs „Studentų sąrašui“. Auga viltys dėl didesnio proeuropietiškumo. „Studentų sąrašas“ dvejus metus protestavo dėl A. Vučićiaus.
Apie politinę situaciją pasaulyje bei mūsų šalyje su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas (toliau – S. M.) ir „Verslo žinių“ žurnalistas Stasys Gudavičius (toliau – S. G.).
– Stasy, jūs sekate šiuos rinkimus. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kokius lūkesčius turėti dėl Serbijos?
– S. G.: Su ta laimėjusia studentų jėga ne viskas yra aišku ir akivaizdu. Galbūt ji labiau proeuropietiška, bet kadangi ji nėra saistoma partinės ideologijos, vieno lyderio ar aiškaus požiūrio į problemas, ne visai aišku, kokios pozicijos iš tikrųjų laikysis Vyriausybė. Net neaišku, kas taps šalies ministru pirmininku. Atrodo, kad nėra vieno tikrojo lyderio, kurio būtų galima paklausti, kokia bus politika ateityje. Yra kažkoks pirmas sąrašo numeris, gydytojas, bet jis seniai nebėra studentas. Ar jis bus tas ministras pirmininkas?
A. Vučićiaus pasakymas, kad dabar euforija, o po kelių metų jūs dar pažiūrėsite, kaip viskas bus, verčia suklusti. Man atrodo, kad jis dar nesudeda ginklų. Tai, kad jis vakar greitai ir sąžiningai pripažino pralaimėjimą, nereiškia, kad vėliau jis nesieks pirmalaikių rinkimų. Naujoji Vyriausybė yra pakankamai fragmentuota ir gali pridaryti klaidų bei sukelti rinkėjų nepasitenkinimą.
– Manau, kad besikeičianti valdžia yra geriau nei sustingimas. Skirmantai, ką šiose tendencijose matote jūs?
– S. M.: Manau, kad valdžių kaita yra gerai, ypač ten, kur valdžios yra prorusiškos. Vengrijoje buvo daug džiaugsmo, kad vienas iš V. Putino bastionų krenta. Bet žiūrint į šias tendencijas kyla stabilumo klausimas. Kai ateina protesto kandidatai ar žmonės, kurie pažeria labai daug pažadų, kyla klausimas, kaip tuos pažadus įgyvendinti. Vis dėlto dauguma jaunesnių ir senesnių žmonių Europoje gyvena pakankamai patogiai. Nėra labai didelės masės žmonių, kurie labai norėtų žiūrėti į rytus ar į V. Putino glėbį. Tai man įkvepia džiaugsmo.
– Ar viltys, kad Serbija atsikabins nuo Rusijos, yra pagrįstos?
– S. G.: Istoriškai, vertybiškai ir religiškai tai yra prorusiškas kraštas bei buvusios Jugoslavijos šerdis. Tai, kad studentai kalba apie referendumus dėl Europos, yra natūralu. Svarbus Serbijos klausimas yra Kosovo reikalas. Europa pripažįsta Kosovą kaip nepriklausomą, o Serbija to nenori. „Studentų sąrašas“ yra serbų pusėje, nes priešingu atveju jie nelaimėtų rinkimų. Galbūt galimi kompromisiniai sprendimai, bet ar naujoji Vyriausybė sugebės juos priimti? Jai gali tekti atsistatydinti prieš priimant europietiškus sprendimus. Šis klausimas yra labai atviras.
– Labai svarbūs ir būsimi rinkimai Izraelyje. Jie taip pat yra labai neaiškūs, nes politinė sistema itin fragmentuota. Kuo visa tai gali baigtis?
– S. G.: Čia skirtis nėra tokia didelė kaip Brazilijoje arba Serbijoje. Panašu, kad net opozicijos lyderis Gadi Eisenkotas nėra principingai skirtingų pažiūrų, kai kalbame apie Gazos klausimą. Ten yra truputėlį kitokie skirtumai.
– Kiek seku, Palestinos valstybingumo klausimas yra antrame plane. Tarp žydų dominuoja ekonomikos klausimai.
– S. G.: Mums ir pasauliui svarbiausia, kaip Izraelis elgsis su šiais tarptautinės svarbos klausimais – Irano reikalais, situacija Viduriniuose Rytuose ir palestiniečių klausimu. Man atrodo, kad didelio pokyčio užsienio politikoje neįvyks, net jei laimės G. Eisenkotas.
– Tiesą sakant, iki galo nesuprantu „trumpiško“ srauto ir sankcijų Rusijai naikinimo. Ar kažkas keičiasi, ar niekas nesikeičia?
– S. M.: Karas yra tam tikrų politinių įrankių kraštutinis arsenalas. Šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su rinkimais ir tuo, kas vyksta aplinkui. Labiausiai stebiu tai, kas vyksta Ukrainoje. Galima daug kalbėti apie vidaus politikos peripetijas, bet saugumo klausimai visada yra pirmoje vietoje. Visada įdomu žiūrėti į JAV. Yra labai daug klausimų, susijusių su parama Ukrainai. Daug kartų buvo diskutuota apie tai, ar ta parama yra reali ir tokia, kokia turėtų būti. Donaldas Trumpas gali turėti išskaičiavimų, kaip iki lapkričio 3 d., iki vidurio kadencijos rinkimų įgyvendinti paliaubas. Matome daug pareiškimų.
– Bet ar ši situacija kažkur juda, ar ji yra klampi? Ar matote pokytį?
– S. M.: Kad ir kokios būtų pastangos, nebus jokių ilgalaikių paliaubų ir taikos. Kas atsitiktų, jei Ukraina staiga liktų tokioje situacijoje? Okupuotose teritorijose yra daug Rusijos kariuomenės. Ukrainai reikėtų tvarkytis ekonomiką, biudžeto ir fiskalinius klausimus. Didžioji dalis biudžeto dabar formuojama su užsienio pagalba. Nors ir nevyksta aktyvūs veiksmai, reikia užtikrinti, kad saugumas išliktų. Dėl to esu įsitikinęs, kad tai, apie ką kalbama, yra tiesiog neįgyvendinama. Įdomiau tai, kad D. Trumpas daro žingsnius, kurie jam neatneša aukštesnių reitingų. Tai rodo ir apklausos, ir kylantis pasipiktinimas. JAV istoriškai nėra valstybė, kuri labai mylėtų Rusiją ir diktatorius. Jei nori padėti pagalvę po V. Putino užpakaliu, turi bent jau kurti įspūdį, kad jis yra priešas, su kuriuo žaidi. V. Zelenskis eina į Vakarų žiniasklaidą ir didelei auditorijai pasakoja apie tai, kas vyksta. Akivaizdu, kad anglakalbė auditorija D. Trumpui yra jautri.
– Kiek toliau gali trūkinėti Amerikos ir Europos santykis?
– S. M.: Manau, kad vidurio kadencijos rinkimai žymiai labiau išspręs šį klausimą. D. Trumpas neišvengiamai silpnės ir tai rodo visos apklausos. Man pačiam įdomi yra Amerikos vidaus situacija. Kuo situacija bus komplikuotesnė, tuo labiau bus surištos D. Trumpo rankos ir tuo silpnesnis jis atrodys tarptautinėje arenoje. Šiuo metu buvo tas istorinis laikas, kai D. Trumpas turėjo savo partijos palaikymą ir sakė, kad per kelias paras išspręs visus konfliktus. Akivaizdu, kad nepavyko. D. Trumpas yra įklimpęs Irane ir jis bijo Rusijos pagalbos bei Kinijos vaidmens. Kuo silpnesnis bus D. Trumpas, tuo sunkiau jam bus bandyti jaukti kortas. Atrodo, kad tokie dalykai yra provokacijos, bet man atrodo, kad jos baigsis. Toks jausmas, lyg D. Trumpas yra „šoumena“s, kurio šou juda į pabaigą.
– Ateina žiema – energetinių resursų bei šildymo sąskaitų brangimo metas, ar ne?
– S. G.: Tikrai taip, bet mes galime tam pasiruošti. Jau anksčiau visuomenė buvo įspėta, kad reikėtų ruoštis brangiai žiemai. Dabar žmonės pinigų turi ir gerai ištuštino antrąją pakopą. Galima gerai pašvęsti, tačiau iki begalybės nepašvęsi. Sunku bus visiems, bet esame pergyvenę ir brangesnius laikus.
Dabar žadama, kad bus plečiamas ratas žmonių, kurie turės galimybę pasidengti papildomas išlaidas valstybės lėšomis. Tačiau šios paklodės neištempsi iki begalybės.
– Panašu, kad ir biudžeto deficitas yra karšta tema. Jei atsiranda kažkoks kompensavimo mechanizmas, kyla klausimas, iš kokių pinigų?
– S. G.: Biudžeto deficitas ir skola didėja ne tik dėl švento reikalo leisti daugiau lėšų gynybai, bet ir dėl socialinių dalykų. Dabartiniai valdantieji į socialinius dalykus įtraukė ir šeimos paketą, ir didesnes nei infliacinis rodiklis pensijas bei socialines išmokas. Valdžia šiek tiek taškosi pinigais ir tokiu būdu didina biudžeto deficitą bei valstybės skolą. Sugrįžti prie Europos Sąjungos leidžiamų ribų vėliau gali būti labai sudėtinga. Gali tekti priimti skausmingus sprendimus. Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka prieš kelias dienas sakė, kad po poros metų galima prognozuoti mokesčių didėjimą, negynybinių išlaidų mažinimą arba viską kartu.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)