Pradėjo Europa, tęsia Kinija
ES, Kaukazo ir Centrinės Azijos šalis jungiančio koridoriaus TRACECA kūrimo dokumentai pasirašyti dar 1993 metais.
Tikslas buvo sukurti alternatyvą keliams į Europą per Rusiją ir didinti transportinį posovietinių šalių savarankiškumą.
Tačiau per tuos dešimtmečius nuveikta ne tiek ir daug: magistralizuota geležinkelio trasa Kazachstane, nutiesta geležinkelio jungtis tarp Turkijos ir Sakartvelo, įrengti nauji uostai: Aliatas Azerbaidžane ir Kurykas Kazachstane.
Pastarąjį dešimtmetį ES interesas maršrutui pastebimai „nuvėso“.
Užtat dabar Kinija pradėjo statyti giliavandenį uostą Potyje. Koridorius atitinka Kinijos Naujojo šilko kelio iniciatyvai, tad galima laukti dar aktyvesnio jos įsitraukimo.
Karas gyvybės įpūtė nedaug
Nuo 2022-ųjų maršruto apyvartos, siekiant išvengti husių grėsmės ir aplenkti Rusijos teritoriją, šiek tiek išaugo.
Eksperimentuota ir neįtikėtinai egzotiškais maršrutais: tų pačių metų gegužę juo buvo siunčiami konteineriai iš Kinijos į Suomiją per Kaukazo respublikas ir ES šalis.
Ajatolos transporto sektorių yra atidavę Islamo revoliucijos sargybinių korpusui. Tai tokia superstribų struktūra su tankais ir raketomis, kuri į savo rankas yra paėmusi ir dalį Irano ekonomikos, taip pat – ir transportą.
Akivaizdu, jog taip galima gabenti tik prekes, kurios nėra skubios ir nėra tiek brangios, kad jas reikėtų skraidinti lėktuvu.
Visais kitais atvejais toks „šilko kelias“ yra veikiau šunkelis: jame skirtingos geležinkelių vėžės ir eksploatacinis greitis, keltų būtinybė, rytietišku koloritu pasižymintys muitinių režimai.
Absoliutūs skaičiai yra labai kuklūs: nors skelbiamas koridoriaus metinis pralaidumas yra 10 mln. tonų ir 200 tūkst. konteinerių, 2023-iaisiais (pernykščių duomenų dar nepavyko surasti) koridoriumi gabenta 2,7 mln. tonų ir 20,2 tūkst. konteinerių. O atėmus naftą, iš šių milijonų nedaug kas liktų.
Iš Volgos – į Persiją
Kur kas gyvybingesnis atrodo per Kaspiją besidriekiantis Šiaurės–Pietų koridorius.
Nors pernykštė Rusijos Kaspijos uostų apyvarta irgi nėra didelė, apie 3 mln. tonų, Kaspijos vandens kelio potencialas atrodo kur kas didesnis.
Rusijos ir Irano ekonomikos žymia dalimi papildo viena kitą. Rusija turi grūdų, miško, o šių dalykų trūksta Iranui. Geriau išvystyta yra chemijos ir metalo apdirbimo pramonė.
Iranas, savo ruožtu, jau gali pasiūlyti ne tik datulių, bet ir technologiškos karinės paskirties produkcijos.
Nors šį sausį pasirašyta Rusijos ir Irano sutartis yra veikiau rėminio, deklaratyvaus pobūdžio, aktyvus bendradarbiavimas vyksta ūkio subjektų lygmenyje.
Irano įmonė įsigijo ir dalį Astrachanės uosto.
Azerbaidžanas: Kaspijos jūros vakariniame krante įsikūręs Baku uostas turi daug potencialo, kuris domina ir lietuvius. Pernai vykusiuose bendruose susitikimuose svarstyta, kaip išnaudoti Klaipėdos ir Baku uostų bei Aliato ekonominės zonos galimybes, plečiantis Rytų–Vakarų transporto koridoriams. / „Reuters“ nuotr.
Kelias, išvengiant geležinkelio
Kukli dabartinė Astrachanės ir jos dublerio Olios krova neatspindi viso galimo Kaspijos maršruto potencialo.
Pastaraisiais metais Rusija siekia nutiesti vandens kelią iš Volgos vidurupio tiesiai į Irano uostus.
Tai leistų gabenant krovinius išvengti geležinkelių grandies: grūdus ir kitus masinius krovinius automobiliais būtų galima privežti iki Volgos ir ja plukdyti tiesiai į Iraną.
Tokį uostą, skelbiama, šį dešimtmetį pabaigs statyti prie Samaros. Jo apyvarta planuojama 7,7 mln. tonų per metus.
Yra planų statyti kitą tokį uostą tarp Kazanės ir Žemutinio Naugardo.
Volgobalto klasės laivai gales iš ten tiesiogiai plaukti į šiaurinius Irano uostus.
Gamtiniai apribojimai
Tačiau Kaspija, kaip vandens kelias, turi ženklių trūkumų.
Pirma, tai ežeras, kurio lygio svyravimas priklauso nuo prietekio, išgaravimo, dugno tektonikos.
Laivybos kanalas iš Astrachanės į atvirą jūrą yra ilgesnis už Panamos kanalą ir jam reikalingas nuolatinis gilinimas. Šiaurės Kaspija, kaip ir Volga, žiemą užšąla.
Pačioje Volgoje yra seklus, nepatvenktas ruožas šiek tiek aukščiau Žemutinio Naugardo.
Šiuo metu ten vyksta hidrotechniniai darbai, tačiau jų poveikis laivybai bus jaučiamas dar negreitai.
Akivaizdu, kad taip galima gabenti tik prekes, kurios nėra skubios ir nėra tiek brangios, kad jas reikėtų skraidinti lėktuvu. Visais kitais atvejais toks „šilko kelias“ yra veikiau šunkelis.
Uostai ir laivynas
Nors dėl INSTC (Šiaurės–Pietų koridoriaus) buvo sutarta dar prieš ketvirtį amžiaus, jo infrastruktūroje per tą laiką mažai kas pasikeitė.
Į uostus beveik neinvestuota, laivynas baseine yra beviltiškai pasenęs. Plaukioja tokie pat pusės amžiaus, kaip ir du prieš mėnesį perlūžę Kerčės sąsiauryje, volgobaltai.
Kaip reikšmingas įvykis sektoriuje pateikiama nauja konteinervežių statybos programa. Astrachanėje statomi 531 TEU talpos universalūs laivai, pirmieji trasą turėtų išbandyti jau šiemet.
Tačiau aptarnauti planuojamą krovą ir tokių, ir balkerių, ir tanklaivių chemijos kroviniams turi būti daug.
Laivų statybos programos Rusijoje chroniškai vėluoja.
Ten laukia islamo sargybiniai
Laivybos šakos leidiniai Rusijoje pilni ekspeditorių nusiskundimų Irano papročiais.
Ajatolos transporto sektorius yra atiduotas Islamo revoliucijos sargybinių korpusui.
Tai tokia superstribų struktūra, su tankais ir raketomis, kuri į savo rankas yra paėmusi ir dalį Irano ekonomikos, taip pat – ir transportą.
Be jų sutikimo krovinys nejudės, o kad sutiktų – juos reikia motyvuoti ir stimuliuoti.
Per 30 metų jau įpratę dirbti civilizuotose Vakarų rinkose, Rusijos ekspeditoriai sunkiai prisitaiko prie Rytų papročių.
Nors jie yra kažkur girdėję, kad „Rytai – subtilus dalykas“, bet nesitikėjo, kad tiek subtilus.
Tai dar vienas, ir labai reikšmingas, Šiaurės–Rytų koridoriaus galimybių apribojimas.
Duomenys ir skaičiai
Kaspijos jūra – didžiausias Žemės ežeras Europos ir Azijos sandūroje, plytintis rytuose nuo Kaukazo kalnų, dėl savo didumo vadinamas jūra. Iš tiesų tai sūriavandenis ežeras.
Plotas apie 370 tūkst. km², didžiausias gylis viršija 1 tūkst. metrų. Kaspijos jūra susiformavo prieš 10 mln. metų, kai senovinis Tetijos vandenynas pasidalijo į dvi šiuolaikines jūras – Juodąją jūrą ir Kaspijos jūrą.
Kaspija skalauja šių valstybių krantus:
Irano, kranto linijos ilgis – 724 km.
Kazachstano, kranto linijos ilgis – 2,3 tūkst. km.
Turkmėnijos, kranto linijos ilgis – 1,2 tūkst. km.
Azerbaidžano, kranto linijos ilgis – 955 km.
Rusijos, Dagestano ir Kalmukijos ir Astrachanės sritis. Kranto linijos ilgis – 695 km.
Naujausi komentarai