Kaip skelbia „The Guardian“, meilė moteriai Jorge Mario Bergoglio – toks buvo tikrasis popiežiaus Pranciškaus vardas – širdyje užgimė labai anksti, tada, kai jam tebuvo dvylika metų.

Berniukas įsimylėjo mergaitę vardu Amalia Damonte, kuri buvo kilusi iš Buenos Airių priemiesčio Floreso. Ji prisiminė, būsimojo dvasininko žodžius: „Jei nebūsi mano žmona, tapsiu kunigu“.

Šioje sudaužytos širdies istorijoje buvo visko – ir slapto apsikeitimo laiškais, ir tėvų prieštaravimo, ir ilgesio, kuriam įtakos turėjo nelaiminga meilė. Be viso to, jei būsimasis popiežius nebūtų perkeltas iš San Chosė de Floreso bažnyčios tarnauti Viešpačiui kitur, jis būtų turėjęs sutuokti savo mylimąją Amalia su jos išrinktuoju – kitu vyru. Kaip manoma, būtent tai dar labiau pastūmėjo J. M. Bergoglio siekti popiežiaus sosto.

A. Damonte, paklausta, ar tuomet, kai buvo dar maža, taip pat buvo įsimylėjusi būsimąjį dvasininką, moteris atsakė, kad meilė į jos širdį pasibeldė gerokai vėliau. Deja, tai nebuvo atsakas į dar vaikystėje jai užgimusius popiežiaus Pranciškaus jausmus.