A. Merkel pastabos interviu Vengrijos leidiniui „Partizan“ sukėlė stiprią reakciją visame regione, o Lenkijos ir Baltijos šalių politikai atmetė jos užuominą, kad jų pasipriešinimas tiesioginėms Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos deryboms prisidėjo prie Maskvos agresijos.

Pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakė, kad A. Merkel teiginys, jog Varšuva priešinosi tokioms deryboms, yra „tokia pat tiesa, kaip ir tai, ką (A. Merkel) sakė savo memuaruose, kad niekas iš Vidurio Europos neprieštaravo „Nord Stream“.

„Pažvelkite į Vokietijos vyriausybės reakciją į tai, ką sakiau 2007 metais apie tai, kad mums nepatinka susitarimai, sudaromi virš mūsų galvų, taigi kanclerė turbūt pamiršo, kaip jos pačios vyriausybė reagavo į mūsų protestus“, – pridūrė jis.

A. Merkel interviu sakė, kad 2021 metų birželį ji ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekė tiesioginių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl, jų nuomone, mažėjančio jo įsipareigojimo laikytis 2015 metų Minsko susitarimų.

„Kai kas tam nepritarė. Daugiausia tai buvo Baltijos šalys, bet Lenkija taip pat buvo prieš“, – sakė ji.

Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis socialiniame tinkle „X“ sakė, kad „Angela Merkel savo neapgalvotu interviu įrodė, kad yra viena iš labiausiai Europai kenkiančių Vokietijos politikų per pastarąjį šimtmetį.“

Lenkijos regioninės politikos ministrė ir buvusi ambasadorė Rusijoje Katarzyna Pelczynska-Nalecz teigė, kad A. Merkel žodžiai tik papildo Maskvos naratyvus.

„Užuominos apie kaltę dėl karo, nes kažkas laiku nesusėdo su Rusija ir nepakankamai žemai nusilenkė (Maskvai), yra absurdiška. Būtų buvę dar blogiau“, – sakė ji.

Baltijos šalių pareigūnai nusiteikę panašiai.

BNS rašė, kad Lietuvos parlamentarai A. Merkel pareiškimų dėl santykių su Rusija nelaiko Vokietijos pozicija.

Buvęs Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis sakė esąs „nustebęs, kad po visko, kas įvyko Ukrainoje, ji vis dar taip galvoja“, ir pridūrė, kad A. Merkel neteisingai suprato Rusijos ketinimus.

„Putinas elgiasi taip, kaip elgiasi, o Vakarams lieka vienintelė galimybė – arba pasiduoti, arba priešintis (...) Džiaugiuosi, kad naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) nepritaria A. Merkel nuomonei“, – sakė K. Karinis.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna „X“ rašė, kad dėl šios agresijos kalta tik Rusija.

„Teigti, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą kaltos Baltijos šalys ar Lenkija, yra ne tik įžūlu, bet ir tiesiog neteisinga (...) Tikroji priežastis yra Putino atsisakymas pripažinti SSRS žlugimą ir Vakarų nuolaidžiavimas praeityje, ignoruojant aiškius įspėjamuosius ženklus“, – pridūrė M. Tsahkna, kaltindamas Kremlių dėl nesiliaujančių imperialistinių ambicijų.

Tuo metu buvęs Lenkijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Marekas Magierowskis kritikavo žiniasklaidą, kad ši pervertino A. Merkel ketinimus.

„Buvusi kanclerė tik sako, kad Baltijos šalys ir Lenkija nesutiko su nauju ES derybų su Rusija formatu. Nuo šio teiginio iki formuluotės, kad „Lenkija yra dalinai atsakinga už Putino karą“, yra gana ilgas kelias“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.